Afektas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Afektas (lot. affectus 'susijaudinimas, aistra') – stipri ir palyginti trumpa emocinė reakcija, dažniausiai kylanti, kai staiga pakinta subjektui svarbios gyvenimo aplinkybės. Daugelio žmonių nuotaika svyruoja tam tikrose ribose. Tačiau kartais gali kilti labai stiprios emocinės reakcijos, emocijų protrūkiai – afektai. Tai atsakomoji reakcija į jau įvykusį įvykį ir paprastai ištinka įvykio pabaigoje. Afektą sukelia žmogaus patiriamas vidinis konfliktas, atsiradęs iš prieštaravimo tarp jo potraukių, poreikių, siekių, norų arba reikalavimų, kuriuos jam kelia kiti arba jis pats, ir jų patenkinimo galimybių. Afektas plėtojasi sunkiomis kritinėmis aplinkybėmis, kai žmogus nesugeba rasti tinkamos išeities iš pavojingos, dažniausiai netikėtai susidariusios situacijos.

Afektas pasireiškia išgąsčio, įtūžio, pykčio, pasibjaurėjimo, džiūgavimo, pavydo ir kitomis emocijomis. Atsiranda staigūs judesiai ir vidaus organų funkcijų sutrikimai. Afekto būsenai būdingas suvokimo susiaurėjimas: žmogus dėmesį sutelkia vien į afektą sukėlusias aplinkybes ir jo paskatintus veiksmus.

Afektų rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fiziologinis afektas yra labai stipri emocinė reakcija į kokį nors dirgiklį, dažniau neigiamą (nemaloni žinia, įžeidimas). Tokio afekto būsenos žmogus būna labai susijaudinęs, dažnai garsiai kalba, verkia, grasina ir t. t. Nepaisant smarkaus susijaudinimo, jis supranta ir gali teisingai vertinti situaciją, sugeba save valdyti.

Patologinio afekto metu sutrinka sąmoningas situacijos vertinimas, visą ligonio veiklą lemia emocijos. Toks ligonis nesugeba įvertinti situacijos ir savo elgesio padarinių. Esant patologinio afekto būsenai pasireiškia pyktis, įniršis, baimė, todėl tokie ligoniai dažnai būna agresyvūs, net pavojingi. Ši būsena dažniausiai baigiasi visišku bejėgiškumu, ligonis nusilpsta arba užmiega. Sugrįžus sąmonei būna visiška amnezija. Patologinį afektą dažnai sukelia sunki netikėta psichikos trauma. Jis gali atsirasti po galvos smegenų traumos ar uždegimo, nervinio išsekimo, ilgos nemigos, nuovargio. Tam tikrais atvejais (dažniausiai kvotos, tardymo organų arba teismo pavedimu) patologinį afektą nustato teismo psichiatrijos ekspertizė; tokio afekto apimtas žmogus pripažįstamas nepakaltinamu, už savo veiksmus jis neatsako.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Psichologijos žodynas,- Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1993 m.
  • Pedagogikos žodynas, Vilnius, 1993 m.