Šizofrenija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Schizofrenija)
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Šizofrenija, šizofrenija (iš gr. σχίζω 'skylu' + φρήν 'dvasia, protas') – tai lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Šiuo sutrikimu pasaulyje serga apie 1 % žmonių. Žodžiu „šizofrenija“ vadinama ne viena psichikos liga, o visa psichinių ligų ir sutrikimų grupė.

Ligos priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Nėra vienos šizofrenijos priežasties. Labiausiai pagrįstos teorijos :

Yra žinoma, kad esant šizofrenijai, sutrinka smegenų veiklos biocheminiai mechanizmai, nervinį signalą perduodančių medžiagų (neuromediatorių) pusiausvyra smegenyse.

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Šizofrenijai būdingas labai platus spektras simptomų. Daug šių simptomų būna ir kitų psichikos sutrikimų atveju. Suvokimo sutrikimai:

Mąstymo sutrikimai: Šizofrenijos atveju būna labai daug ir įvairių mąstymo sutrikimų, pavyzdžiui:

  • Kliedesiai, neadekvačios mintys;
  • Mąstymo nenuoseklumas (asociacinio ryšio susilpnėjimas);
  • Autistiškas mąstymas (kai pasineriama į save);
  • Minčių įdėjimas (be priežasties atsirandančios mintys);
  • Minčių išėmimas (be priežasties dingstančios mintys);
  • ir t.t.

Jausmų sutrikimai:

  • Sumenkusi jausmų gama;
  • Neadekvačios emocijos (Pavyzdžiui, verkiama be priežasties arba juokiamasi išgirdus blogą naujieną);

Valios sutrikimai:

  • Valios ir motyvacijos susilpnėjimas

Ligos eiga[taisyti | redaguoti kodą]

Šis sutrikimas vyrams dažniausiai prasideda sulaukus 15-25 metų, moterims – 25-35. Nėra vieno simptomo, išimtinai būdingo šizofrenijai. Šizofrenijos eiga gali būti:

  • Lėtinė;
  • Epizodinė su progresuojančiu defektu;
  • Epizodinė su nekintamu defektu;

Mąstymo sutrikimai Mąstymo sutrikimai pasireiškia įvairiais kliedesiais (keisti neteisingi įsitikinimai): persekiojimo, poveikio, santykio, didybės. Kliedintys žmonės tvirtina, esą kontroliuojami, negalį valdyti savo minčių ir veiksmų, sakosi juntą spindulius iš kosmoso, telepatinį poveikį, jaučiasi esą ypatingai svarbūs, išrinkti kokiai nors misijai, sugebą kontroliuoti orus, bendrauti su ateiviais. Sergantiesiems šizofrenija tarsi išnyksta savojo „aš” ribos – jiems gali atrodyti, kad aplinkiniai girdi jų mintis, mano patys galintys skaityti kitų mintis. Mąstymas būna nenuoseklus, ligonis gyvena susikurtoje realybėje. šizofrenijos atveju intelektas nenukenčia, labiau nukenčia sugebėjimas pasinaudoti turėtais įgūdžiais. Šie pacientai paprastai nerealiai vertina savo ligą bei situaciją.

Emocijų sutrikimai Jausmai (emocijos) šizofrenijos atveju nuskursta, nyksta sugebėjimas suvokti ir įsijausti į aplinkinių emocijas, išnyksta jausmų spalvingumas, įvairovė, nyksta aukštesnieji jausmai (gėda, meilė, užuojauta), sutrinka „emocijų logika", jos nebeatitinka aplinkos įvykių, pasitaiko prieštaringi jausmai (ambivalencija), pasimetimas, paralyžiuojantis nerimas.

Valios sutrikimai Valia laipsniškai silpnėja, pacientai kartais besąlygiškai atlieka kas liepiama, kartoja aplinkinių žodžius ir judesius (stereotipijos), būna impulsyvių, nemotyvuotų poelgių, o kartais nevykdo paprastų prašymų. Dažnai pacientai būna be iniciatyvos, niekuo nesidomi, sakosi neturį perspektyvų ir planų.

Kiti simptomai Šizofrenijos atveju būna suvokimo sutrikimų – haliucinacijų, dažniausiai, klausos, kai girdimi neesami balsai komentuojantys elgesį, besikalbantys tarpusavyje. Katatoninės šizofrenijos atveju būna įmantrios pozos, vaškinis lankstumas, negatyvizmas. Šizofrenijai būdingi ir negatyvūs simptomai – ryški apatija, kalbos ir jausmų skurdumas arba neadekvatumas, sukeliantis socialinį atsiribojimą ir sutrikdantis prisitaikymą aplinkoje, žymus ir nuolatinis kai kurių asmenybės savybių pasikeitimas, pasireiškiantis interesų praradimu, betiksliškumu, tingumu, pasinėrimu į save.

Pagrindinės šizofrenijos formos[taisyti | redaguoti kodą]

Yra žinomos penkios klasikinės šizofrenijos formos:

  • Paranoidinė šizofrenija. Būdingi kliedesiai, lydimi klausos haliucinacijų. Jausmų, valios, kalbos ir katatoniniai simptomai neryškūs.
  • Hebefreninė šizofrenija. Būdingi jausmų sferos sutrikimai, o kliedesiai ir haliucinacijos – trumpalaikiai ir fragmentiški. Paciento elgesys – neatsakingas ir neprognozuojamas, būdingas manieringumas, lėkšta, neadekvati nuotaika, grimasos hipochondriniai nusiskundimai ir pasikartojančios vienodos frazės. Mąstymas nenuoseklus, kalba padrika, pastebimas polinkis į vienatvę, elgesys gali būti betikslis ir bejausmis. Paciento minčių eiga dažnai sunkiai suvokiama.
  • Katatoninė šizofrenija. Vyrauja nenatūralios pozos, kuriose išbūnama ilgą laiką, susilpnėjęs reagavimas į aplinką, atsiradęs sujaudinimas (išoriškai betikslis aktyvumas), negatyvizmas (nemotyvuotas pasipriešinimas visiems nurodymams), rigidiškumas (nelanksčios pozos išlaikymas nepaisant pastangų ją pakeisti, vaškinis lankstumas (suteiktos rankų, kojų, liemens padėties išlaikymas). Esant katatoniniam stuporui ligoniai ištisas dienas ar net savaites praguli lovoje, nevalgo, nekalba.
  • Paprastoji šizofrenija. Retas sutrikimas, atsirandantis nepastebimai progresuojant elgesio keistumams, pasireiškiantis nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų ir bendru darbingumo sumažėjimu. Didėjant socialiniam skurdui individas gali pradėti valkatauti, pasineria į save, tampa tingus, nebeturi jokio tikslo.
  • Rezidualinė (liekamoji) šizofrenija. Būna ūmiam epizodui perėjus į lėtinę fazę. Būdingi negatyvūs schizofrenijos požymiai.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Šizofrenijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Yra svarbu kiek galima anksčiau pradėti gydymą. Paprastai derinami keli gydymo metodai: vaistai, psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba, reabilitacija. Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra neuroleptikai: tradiciniai (haloperidolis, aminazinas ir kt.) ir naujesni atipiniai (klozapinas, risperidonas, olanzapinas, amisulpiridas ir kt). Neuroleptikai turi būti vartojami gana ilgai, nes daugelio jų poveikis atsiskleidžia tik per kelias savaites. Esant nemaloniems šalutiniams šių vaistų reiškiniams papildomai skiriami juos malšinantys vaistai. Gydyti pradedama nuo mažiausios veiksmingos neuroleptiko dozės.

Katatoninei šizofrenijos formai gydyti taikoma ir elektroimpulsinė terapija. Gydymo vaistais nepakanka norint sugrąžinti pacientą į jam įprastą gyvenimą. Dėl ligos prarastiems darbiniams ir bendravimo įgūdžiams atstatyti, taikoma psichosocialinė reabilitacija, pacientas ir šeimos nariai yra mokomi specifinių problemų sprendimo įgūdžių, įtraukiami į savitarpio pagalbos grupes, taikoma psichoterapija.

Patarimai[taisyti | redaguoti kodą]

Sergant šizofrenija svarbu kiek galima daugiau žinoti apie ligą, išmokti atpažinti ligos paūmėjimo požymius, laiku kreiptis pagalbos, laikytis gydytojo paskirto gydymo vaistais, stengtis dirbti, būti užsiėmusiu, tačiau nepervargti, nevengti bendravimo su žmonėmis, kiek įmanoma judėti ir sportuoti. Sergant šiuo sutrikimu svarbu subalansuotai maitintis. Manoma, kad smegenų veiklos tinkamą funkcionavimą skatina žuvies taukuose esančios medžiagos bei B grupės vitaminai. Šeimos nariai turėtų vengti perdėtos paciento kritikos, realistiškiau vertinti paciento galimybes, paremti ir paskatinti pacientą veikti ir bendrauti.

Profilaktika[taisyti | redaguoti kodą]

Kol nėra žinomos šizofrenijos priežastys, profilaktikos galimybės yra ribotos: genetinis konsultavimas, pastangos mažinti gimdymo traumų tikimybę, mažinti patiriamą stresą rizikos grupėse. Antrinė profilaktika – tai paūmėjimų vengimas. Pagrindinės priemonės yra laiku suteikta pagalba bei ankstyvas ir tinkamas gydymas vaistais, paciento ir šeimos narių mokymas atpažinti paūmėjimo simptomus, šeimos ir individuali psichoterapija.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]