Arturas Stanislavas Potockis
| Arturas Stanislavas Potockis | |
|---|---|
| |
| Potockiai | |
| |
| Herbas „Pilava“ | |
| Gimė | 1787 m. gegužės 27 d. Paryžius |
| Mirė | 1832 m. sausio 30 d. (44 metai) Viena |
| Tėvas | Janas Nepomukas Potockis |
| Motina | Julija Liubomirska |
 Vikiteka |
Arturas Stanislavas Potockis |
Grafas Arturas Stanislavas Potockis (1787 m. gegužės 27 d., Paryžius – 1832 m. sausio 30 d., Viena) – Lenkijos aristokratas, Napoleono karininkas, Potockių giminės Kšešovicės linijos pradininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
Lenkijos grafų Potockių giminės atstovas, herbo „Piliawa“ savininkas. Rašytojo ir keliautojo Jano Nepomuko Potockio (1761–1815) antrasis sūnus nuo pirmos santuokos su kunigaikštyte Julija Liubomirska (1764–1799). Broliai – Alfredas ir Andžejus Bernardas.
Tarnavo Lenkijos armijoje ir buvo kunigaikščio Jozefo Poniatovskio adjutantas, Napoleono Bonaparto maršalas.
1822 metais įsigijo rūmus Krokuvoje, pastatė vasaros rezidenciją savo dvare Kšešovicėje. Jo palikuonys vėliau pastatė ten rūmus, kurie buvo jų pagrindine rezidencija iki 1939 metų.
1823 metais pradėjo „Šilko banko“ statybą, įkūrė vyrų mokyklą Stašuve.
Jis mirė sausio 30 d. Vienoje ir buvo palaidotas 1832 m. gegužės 27 d. Vavelio katedroje, Krokuvoje.
Po Arturo mirties jo dvarus paveldėjo vienintelis sūnus Adamas Jozefas Potockis.
Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
1816 m. gruodžio 19 d. Bila Cerkvoje vedė grafaitę Sofiją Branicką (1790 m. sausio 11 d., Lancuta – 1879 m. sausio 6 d., Kšešovicė), Karūnos didžiojo etmono Pranciškaus Ksavero Branickio (apie 1730–1819) ir Aleksandros Katerinos Engelgardt (1754–1838) dukterį. Jų vaikai:
- Aleksandra (1818 m. sausio 25 d., Paryžius – 1819 m. balandžio 6 d., Paryžius)
- Marija (1819–1822)
- Alfredas (1820–1821)
- Adamas Juzefas Mateušas (1822 m. vasario 26 d., Lancuta – 1872 m. birželio 15 d., Kšešovicė), grafaitės Katerinos Branickos vyras (1825–1907)