Archipelago jūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Archipelago jūra prie Turku.

Archipelago jūraBaltijos jūros dalis, esanti Suomijos teritoriniuose vandenyse tarp Botnijos ir Suomijos įlankų. Archipelago jūroje daugiausiai salų, nors jos ir mažos bei paplitusios santykinai nedideliame plote. Ši jūra yra sekli: vidutinis gylis – 23 m, o daugelis kanalų laivams nepraplaukiami.

Geologija[taisyti | redaguoti kodą]

Archipelago jūra sudaryta iš 257 didesnių nei 1 km² salų, o mažesnių, maždaug 0,5 ha dydžio salų yra apie 18 000. Mažiausių salų, įskaitant negyvenamas uolas ir šcherus, čia yra apie 50 000. Archipelago jūra apytikriai dalijama į išorinę ir vidinę. Išorinei būdingos mažos negyvenamos salos. Jūra išplitusi apytikriai trikampio teritorijoje, kurio kampuose yra Marianhaminos, Ūsikaupunkio ir Hanko miestai.

Salos iškilo po ledynmečio. Dėl tebevykstančio glacioizostazijos proceso atsiranda naujų šcherų ir salų, o jau esančios didėja ar jungiasi su kitomis. Dabartinis kilimo greitis čia – nuo 4 iki 10 mm per metus. Kadangi salos daugiausiai sudarytos iš kieto tipo uolienų, daugiausiai gneisų ir granitų, erozija čia vyksta ženkliai lėčiau nei kilimas. Vikiteka