Glacioizostazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Glacioizostazija (lot. glacies – ledas + izostazija), teritorijos, kuri yra ar buvo apledėjusi, žemės plutos vertikalieji judesiai. Atkuria hidrostatinę pusiausvyrą sutrikusią ledynams kaupiantis ir tirpstant. Sritys, išsivadavusios nuo pleistoceno ledynų pvz., Kanada, Skandinavija, kyla; kilimo greitis vietomis iki 1 m per šimtmetį. Po ledynų skydais esančios Grenlandijos, Antarktidos vidinės sritys grimzta. Glacioizostaziniai judesiai vėlyvojo ledynmečio laikotarpiu vyko ir Lietuvoje.