Apulijos Gravina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apulijos Gravina
it. Gravina in Puglia
Gravina in Puglia - Vista de la Cattedrale e torrente la 'Gravina'1.jpg
Apulijos Gravinos panorama

Apulijos Gravina
40°49′00″N 16°25′00″E / 40.816667°N 16.416667°E / 40.816667; 16.416667 (Apulijos Gravina)Koordinatės: 40°49′00″N 16°25′00″E / 40.816667°N 16.416667°E / 40.816667; 16.416667 (Apulijos Gravina)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Apulija Apulija
Provincija: Bario provincija
Meras: Giovanni Divella
Gyventojų (2009): 44 312
Plotas: 381,36 km²
Tankumas (2009): 116 žm./km²
Pašto kodas: 70024
Tel. kodas: 080
Miesto globėjas(-ai): Arkangelas Mykolas, Šv. Pilypas Neris

Apulijos Gravina (lot. Silvium, gr. Σιλούϊον) – Pietų Italijos miestas Bario provincijoje. Ji yra šalia Gravinos upės, Vakarų Murgijoje. Čia įsikūrusi Alta Murgia nacionalinis parkas. Miesto pavadinimas atsirado iš šūkio, kurį Gravinai suteikė Šventosios Romos imperijos imperatorius Frydrichas II: Grana dat et vina (lot. „ji duoda javus ir vyną“).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miestą įkūrė senovės graikai, kai kolonizavo Didžiąją Graikiją. Polis turėjo teisę kalti savo monetas. Diodoro teigimu, kad tai buvo Apulijos miestas, kurį romėnai atėmė iš samnitų per Trečiąjį samnitų karą (306 ar 305 m. pr. m. e.)[1]. Strabonas nurodė, kad tai buvo peucetijų pasienio miestas, o Plinijus Vyresnysis jį paminėjo tarp kitų Apulijos miestų[2]. Apijaus kelias, jungęs Romą su Brindiziu, ėjo per Graviną. Itinerarijas teigia, kad Gravina buvo 20 mylių nuo Venosos, Apijaus kelio atšakoje, kuri vedė į Tarantą.

Frydricho II pilies griuvėsiai Gravinoje.

Vėliau miestą valdė Bizantija, lombardai ir Šiaurės Afrikos musulmonai.

Gravina buvo normanų grafystės centras Hotevilių Sicilijos karalystėje, o vėliau Neapolio karalystėje. Gravino grafas Gilbertas buvo puseserės karalienės regentės Margaritos Navarietės pasiųstas į pusiasalį kautis su Šventosios Romos imperatoriumi. Vėliau miestas atiteko Jonui, Duraco grafui. Normanai miestą vadino Garagnone ar Garaynone.

13861816 m. Gravina priklausė Orsiniams: čia gimė popiežius Benediktas XIII (tikrasis vardas – Pietro Francesco Orsini) 1649 m. Feodalinė priespauda sukėlė daugybę riaušių, ypač tarp 1789 m. ir 1861 m.

Graviną apgriovė sąjungininkų bombardavimai per Antrąjį pasaulinį karą.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Gravinoje vyksta viena seniausių mugių Europoje: Šv. Jurgio mugė vykstanti kiekvieną balandį nuo 1294 m.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Diod. xx. 80
  2. Plin. iii. 11. s. 16