Antarktidos geologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Manoma, kad Antarktida pradėjo formuotis prieš 4 mlrd. metų. Iš pradžių tai buvo tik žemyno užuomazga. Vėliau Antarktida buvo superkontinentų sudedamoji dalis ir tik vėliau visiškai atsiskyrė ir tapo žemynu, kurį mes dabar žinome.

Antarktidos geologinė raida[taisyti | redaguoti kodą]

Prekambras[taisyti | redaguoti kodą]

Prekambre susiformavo Antarktidos branduolys – kratonas. Seniausių Antarktidoje rastų uolienų amžius apie 4 mlrd.metų. Palaipsniui prie kratono branduolio priaugdavo nauja litosferos pluta, kol galutinai susiformavo tektoninė Antarktidos plokštė.

Paleozojaus era[taisyti | redaguoti kodą]

Kambro periodo metu Gondvanoje vyravo švelnus klimatas. Vakarų Antarktidos dalis buvo šiauriniame pusrutulyje. Šiuo metu susiklostė stori smiltainio, klinties ir skalūno sluoksniai. Rytų Antarktida buvo ties ekvatoriu, kur tropinėse jūrose klestėjo trilobitai ir dugniniai bestuburiai.

Devono periodo metu Gondvana pasislinko į pietus. Klimatas tuo metu kiek atvėso, tačiau augalų fosilijų vis dar aptinkama. Šio periodo metu susiklostė smėlio ir aleurito storymės. Kai Gondvana devono periodo pabaigoje pasiekė pietų ašigalį, prasidėjo apledėjimas ir klimatas smarkiai atvėso, tačiau to laikmečio floros fosilijų vis dar randama.

Permo periodo metu išplito į paparčius panašūs augalai, kurie augo pelkėse. Bėgant laikui, šių augalų liekanos pavirto akmens anglimi, randama Transantarktiniuose kalnuose. Permo periodo pabaigoje klimatas atšilo visoje Gondvanoje.

Mezozojaus era[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl klimato pašiltėjimo, poliariniai ledynai ištirpo, o Didžioji Gondvanos dalis tapo dykuma. Susiklostė stori smiltainio ir skalūno sluoksniai. Juros periodo metu pradėjo formuotis Antarktidos pusiasalis. Ginkmedžiai ir papartiniai, reptilijos buvo labai paplitusios. Visą kreidos periodą vakarinėje Antarktidoje augo spygliuočių miškai, nors periodo pabaigoje pradėjo plisti bukmedžių miškai. Šio laikotarpio uolienose randamos amonitų ir dinozaurų fosilijos. Kreidos periodo metu Gondvana pradėjo skilti. Afrika atsiskyrė nuo Antarktidos ir Austaralijos prieš 160 mln.m., o prieš 40 mln. metų atsiskyrė ir Australija.

Kainozojaus era[taisyti | redaguoti kodą]

Prieš 23 mln. m. Antarktidoje sparčiai pradėjo plisti ledynai ir prieš 15 mln. visas žemynas buvo padengtas ledu. Šiuo metu ledynas yra apslėgęs Antarktidą, kuri dabar yra nugrimzdusi veikiama ledo svorio. Ledynas, slinkdamas į pakraščius, egazaruoja uolienas. Taip susidaro dideli fjordai ir kitos ledyninio reljefo formos.

Naudingos iškasenos[taisyti | redaguoti kodą]

Antarktidoje, Transantarktiniuose kalnuose rasta akmens anglis. Princo Čarlio kalnuose rasti dideli kiekiai geležies rūdos. Naftos ir gamtinių dujų telkiniai aptikti Antarktidos šelfe. Tačiau visų šių naudingųjų iškasenų gamy

ba uždrausta iki 2048 metų.