Anna Freud

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Anna Freud
A. Froid 1957 m.
Gimė 1895 m. gruodžio 3 d.
Viena, Austrija-Vengrija Austrija-Vengrija
Mirė 1982 m. spalio 9 d. (86 metai)
Londonas, Anglija Anglija
Veikla psichologė
Vikiteka Anna Freud

Ana Froid (vok. Anna Freud, 1895 m. gruodžio 3 d. Viena, Austrija-Vengrija – 1982 m. spalio 9 d. Londonas, Anglija) – Austrijos žydų kilmės Jungtinės Karalystės psichoanalitikė.[1]

Drauge su Melane Klein Ana Froid laikoma psichoanalizės metodo kūrėja vaikų psichologijos srityje. Naudodama žaidimus ir žaislus, ji pritaikė psichoanalizę vaikams. A. Froid yra parašiusi veikalų apie žmogaus ego, pabrėždama ego svarbą bei socialinių nuostatų įtaką jam. Amerikos psichologų asociacijos žurnalas „Review of General Psychology“ 2002 m. paskelbė 100-o įžymiausių XX a. psichologų sąrašą, ir Anai Froid jame skiriama 99-a vieta.[2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zigmundas Froidas su dukterimi Ana 1913 m.

Ana Froid gimė 1895 m. Vienoje, Austijoje-Vengrijoje. Ji buvo jauniausia iš šešių Zigmundo Froido ir Martos Bernais vaikų. Sulaukusi 15-os A. Froid pradėjo skaityti savo tėvo darbus. 1912 m. Vienoje baigė licėjų. 1914 m. išlaikė egzaminą, kad galėtų dirbti mokytojo padėjėja. Po keleto metų pradėjo dirbti mokytoja, tačiau 1920 m. dėl dažno sirgimo mokytojos darbą turėjo palikti.[3]

A. Froid rimtai ėmė domėtis tėvo darbu 1918 m., kai jis pradėjo jai taikyti psichoanalizę. Vėliau ji pateikė prašymą Vienos psichoanalikų draugijai, tapo jos nare. 1923 m. A. Froid pradėjo vaikų psichoanalizės praktiką. Po dvejų metų Vienos psichoanalizės institute ėmė skaityti paskaitas apie vaikų psichoanalizės metodus. 1925–1934 m. dirbo Tarptautinės psichoanalitikų asociacijos sekretore. 1935 m. tapo Vienos psichoanalizės instituto direktore ir 1936 m. publikavo tyrimą „Ego ir gynybos mechanizmai“ („Das Ich und die Abwehrmechanismen“), kuris tapo svariu darbu ego psichologijos srityje.[4]

Kad išvengtų nacių režimo, 1938 m. Ana Froid su šeima išsikėlė į Angliją. Jos tėvui buvo išsivystęs žandikaulio vėžys, ir Anai Froid pavyko gauti leidimą su šeima išvykti iš Austrijos. A. Froid Londone rūpinosi tėvu, tačiau 1939 m. jis mirė.[5]

1946 m. natūralizacijos keliu Ana Froid įgijo Jungtinės Karalystės pilietybę.[6]

Antrojo pasaulinio karo metais A. Froid Londone atliko tyrimą apie beglobių vaikų vystymąsi. 1947 m. ji inicijavo vaikų psichoanalizės kursus, o 1952 m. atidarė kliniką. Nuo 6-ojo dešimtmečio pradžios dažnai viešėdavo JAV, kur skaitydavo paskaitas. Visos savo karjeros laikotarpiu A. Froid rašė psichologinius darbus.[7]

A. Froid namas Londone, kur ji gyveno 1938–1982 m.

Sulaukusi 86-erių, Ana Froid 1982 m. mirė Londone. Ji buvo kremuota Golders Gryno krematoriume, o jos pelenai padėti „Froidų kampelyje“ šalia jos tėvų urnos.[8] Ten taip pat ilsisi jos partnerė Dorotė Berlingam ir keli kiti Froidų šeimos nariai. Anos Froid garbei Hempstedo klinika 1984 m. pavadinta Anos Froid centru.[9] 1986 m., vykdant Anos Froid valią, jos name Londone buvo įkurtas jos tėvui ir Britų psichoanalizės draugijai skirtas Froido muziejus.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Einführung in die Psychoanalyse für Pädagogen, 1926
  • Das Ich und die Abwehrmechanismen, 1936
  • The Psychoanalytic Treatment of Children, 1946
  • Normality and Pathology in Childhood: Assessment of Development, 1965
  • Beyond the Best Interests of the Child, 1973 (su Dž. Goldšteinu ir A. Solnitu)
  • Before the Best Interests of the Child, 1979 (su Dž. Goldšteinu ir A. Solnitu)
  • The writings of Anna Freud, 1966–1980 (8 t.)

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Anna Freud Austrian-British psychoanalyst“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2023-05-02.
  2. „Eminent psychologists of the 20th century“. Review of General Psychology. Nuoroda tikrinta 2023-05-02.
  3. Young-Bruehl, Elisabeth (2008). Anna Freud: A Biography. London: Yale University Press. pp. 72–80. ISBN 978-0-300-14023-1.
  4. Anna Freud 1895–1938 Archyvuota kopija 2004-05-19 iš Wayback Machine projekto.. Nuoroda tikrinta 2023-05-02.
  5. Lacoursiere, Roy B. (2008). „Freud's Death: Historical Truth and Biographical Fictions“. American Imago. 65 (1): 107–28. doi:10.1353/aim.0.0003. S2CID 170247119.
  6. „The London Gazette 20 September 1946“. The London Gazette. Nuoroda tikrinta 2023-05-02.
  7. „Anna Freud Biography“. verywellmind.com. Nuoroda tikrinta 2023-05-02.
  8. Eric T. Pengelley, Daphne M. Pengelley. A Traveler’s Guide to the History of Biology and Medicine. Davis, Calif.: Trevor Hill Press, 1986, p. 86.
  9. „The Anna Freud Centre“. annafreud.org. Nuoroda tikrinta 2023-05-02.