Ankstyvoji guotė
Ankstyvoji guotė | |||
---|---|---|---|
Ankstyvoji guotė (Hygrophorus marzuolus ) | |||
Mokslinė klasifikacija | |||
Index Fungorum | |||
Binomas | |||
Hygrophorus marzuolus (Fr.) Bres., 1893 | |||
Sinonimas | |||
|
Ankstyvoji guotė (Hygrophorus marzuolus) – Guoteninių šeimai priklausantis vertingas valgomas grybas.
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kepurėlė 4–10 cm skersmens, tvirta mėsinga, iš pradžių iškili, vėliau paplokščia, dažnai netaisyklingos formos, išsilanksčiusiais kraštais. Luobelė lygi ir sausa, dažnai nežymiai rievėta. Kotas 4– 8 cm ilgio ir 1– 2,5 cm skersmens, pilnaviduris, cilindriškas arba truputį kreivas. Jo viršutinė dalis šiek tiek žvynuota, paviršius apžėlęs blizgančiais plaušeliais, baltas arba pilkas. Lakšteliai platūs reti, kartais šakoti, šiek tiek nuaugę kotu žemyn ir sujungti lakšteliukais. Trama vientisa minkšta, yra malonaus, tačiau labai silpno kvapo ir švelnaus skonio. Sporos yra baltos, elipsės formos 6,5-8,5 iki 4,5-5 mikrometrų dydžio. Bazidiosporos yra baltos, cilindriškos, 5,4 - 8,1 mikrometrų dydžio.
Spalvos ir formos kaita: jaunų vaisiakūnių kepurėlė balta, senesnių šviesiai ruda arba švino spalvos, senų įgauna juosvą atspalvį, bet vidurys visada būna šviesesnis. Blizgančiais plaušeliais apžėlęs kotas iš pradžių baltas, vėliau šviesiai pilkas, viršutinė dalis šiek tiek žvynuota. Balti lakšteliai taip pat įgauna pilką atspalvį. Trama balta, tačiau kepurėlės ir koto pilka.
Augavietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šis retas grybas, dažniausiai nedidelėmis grupėmis auga kalvotų vietovių eglynuose ir kėnių giraitėse, kartais ir mišriuosiuose miškuose.
Sezonas: grybas išdygsta vos nutirpus sniegui, todėl sutinkamas vasario – gegužės mėnesiais.
Panašios rūšys: šį grybą lengva supainioti su Juosvarude guote (Hygrophorus camarophyllus), tačiau pastaroji išdygsta tik rudenį.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Didysis gamtos vadovas „Grybai“, išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., (91 psl.) ISBN 9955-573-65-1