Ancijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ancijus
it. Anzio
Anzio.JPG
Ancijaus uostas

Ancijus
41°26′00″N 12°37′00″E / 41.433333°N 12.616667°E / 41.433333; 12.616667 (Ancijus)Koordinatės: 41°26′00″N 12°37′00″E / 41.433333°N 12.616667°E / 41.433333; 12.616667 (Ancijus)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Italijos vėliava Italija
Regionas: Lacijus Lacijus
Provincija: Romos provincija
Gyventojų (2008): 52 192
Plotas: 43 km²
Tankumas (2008): 1 214 žm./km²
Altitudė: 3 m
Commons-logo.svg Vikiteka: AncijusVikiteka

Ancijus (it. Anzio) – miestas vidurio Italijoje, Lacijaus srityje, Tirėnų jūros pakrantėje, 57 km į pietus nuo Romos. Jūrų uostas (prekyba, žvejyba, jachtų prieplauka, keltų linija į Poncos salas). Maisto (žuvies apdirbimo), chemijos pramonė. Pajūrio kurortas.

Jūros pakrantėje yra daug senovės Romos didikų vilų liekanų, viena iš jų identifikuota kaip imperatoriaus Nerono (joje rasta vertingų meno kūrinių, iš jų – senovės graikų Apolono skulptūra), taip pat yra romėnų uosto ir teatro liekanos. Rasta daug skulptūrų, keramikos dirbinių ir kt. 8 km nuo Ancijaus trykšta karštosios versmės.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pasak legendos, Ancijus įkurtas Odisėjo sūnaus Antėjo. Nuo V a. pr. m. e. iki romėnų užkariavimo miestas buvo volskų sostinė. 338 m. pr. m. e. miestą užėmė romėnai ir vadino Ancijumi (lot. Antium). Miestas tapo romėnų valdovų ir didikų poilsiaviete. Ancijuje gimė Romos imperatoriai Kaligula ir Neronas. 59 m. Neronas įkūrė uostą.

Žlugus Romos imperijai miesto reikšmė sumenko, jis buvo nuniokotas arabų antpuolių. 1698 m. popiežių Inocento XII ir Klemenso XI iniciatyva pastatytas naujas uostas, Ancijus tapo svarbiu prekybos centru ir kurortu. 1944 m. sausio – gegužės mėn. prie Ancijaus išsilaipinus Didžiosios Britanijos ir JAV desantui vyko smarkūs mūšiai su vokiečių kariuomene, užtverusia Sąjungininkams kelią iš pietų Italijos į Romą[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Ancijus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001