Algirdas Šocikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Algirdas Šocikas
Bundesarchiv Bild 183-33464-0009, A. Schozinkas, P. James.jpg
Gimė: 1928 m. gegužės 14 d.
Žalias Ostempas, Kaišiadorių valsčius
Mirė: 2012 m. lapkričio 21 d. (84 metai)
Kaunas
Sutuoktinis(-ė): Aldona Šocikienė
Vaikai:

Raimundas, Gintautas

Veikla: boksininkas, bokso treneris
Alma mater: 1959 m. Lietuvos kūno kultūros institutas

Algirdas Šocikas (1928 m. gegužės 14 d. Žaliame Ostempe, Kaišiadorių valsčius – 2012 m. lapkričio 21 d. Kaune) – boksininkas, bokso treneris, daugkartinis Europos, SSRS ir Lietuvos sunkaus svorio bokso čempionas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

A. Šocikas – vienas garsiausių Lietuvos sportininkų. 19471948, 19511953, 1956 m. LSSR sunkiojo svorio bokso čempionas, 1948, 1950, 1952 m. Pabaltijo sunkiojo svorio bokso čempionas, 1949 m. ir 1954 m. Tarptautinių studentų žaidynių sunkiojo svorio bokso čempionas, 1950–1954 m. ir 1956 m. SSRS sunkiojo svorio bokso čempionas, 1953 m. ir 1955 m. Europos sunkiojo svorio bokso čempionas. 1952 m. Helsinkio olimpinių žaidynių dalyvis. 1956 m. baigė profesionalaus boksininko karjerą.

Nuo 1957 m. respublikos bokso rinktinės treneris. Jo auklėtiniai: Ričardas Tamulis, Algimantas Zurza, Juozas Juocevičius, Nikolajus Jarofejevas, Jonas Čepulis. 1959 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą (LKKI). 19751977 m. Kauno „Žalgirio“ bokso mokyklos vyr. treneris. Nuo 1977 m. LKKI dėstytojas, nuo 1980 m. docentas.

A. Šocikas ringe praleido 11 metų. Per tą laiką turėjo 128 kovas ir pasiekė 118 pergalių, iš jų 70 – nokautais. A. Šocikas pasižymėjo tobula technika, džentelmeniškumu ringe. „Ringo džentelmeno“ vardas lietuvių boksininkui prigijo 1955 m., kai jis Berlyne antrą kartą laimėjo Europos čempiono diržą. Tada A. Šocikas finale susitiko su vokiečiu Horstu Viteršteinu. Po vieno iš daugelio smūgių A. Šocikas pastebėjo, kad jo varžovas nokdaune, ir atsitraukė, tuo duodamas Viteršteinui galimybę akimirką pailsėti ir atkreipdamas šį svarbų momentą praleidusio teisėjo dėmesį. 1995 m. sausio 9 d. Štutgarte (Vokietija) už šį poelgį pirmą kartą CIFP (Tarptautinio Fair Play judėjimo komisijos) Garbės diplomas buvo įteiktas Lietuvos atstovui. Nuo 1996 m. Kaune kasmet rengiamas tarptautinis jo vardo bokso turnyras, kurio nugalėtojai apdovanojami medaliais bei stiklinėmis A. Šociko bokso pirštinėmis. [1]

2012 m. lapkričio 21 d. mirė po sunkios ligos.[2] Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

1961 m. išleista V. Ogurenkovo ir S. Vaintraubo knyga „Šocikas ringe“. Parašė knygas: „Sporto taisyklės ir sportinės aistros" (su K. Andziuliu, 1964 m.), „Ringe ir už jo“ (1966 m., rusų k.), „Ketvirtasis raundas“ (1974 m. – rusų k. ir 1984 m. – lietuvių k.), taip pat yra kelių metodinių leidinių autorius ir bendraautoris: „Pradedančiųjų boksininkų mokymo metodika“, „Bokso taktika“ ir kt. [3]

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Apdovanojimai
Prieš tai:
Geriausias Lietuvos sportininkas
1956 m.
Po to:
Jonas Pipynė