Akmuo, žirklės, popierius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
SssStein.jpg SssPapier.jpg SssSchere.jpg
Ženklai, naudojami žaidime (iš kairės į dešinę: akmuo, popierius ir žirklės). Kiekvienas ženklas laimi prieš vieną iš dviejų likusių.

Akmuo, žirklės, popieriusžaidimas rankomis rodant ženklus: akmuo, žirklės, popierius.

Šis žaidimas žinomas daugelyje šalių. Kartais naudojamas išrinkti kokį nors asmenį ar tikslą (kitais atvejais metama moneta, traukiamas šiaudas ir t. t.).

Žaidimo taisyklės[taisyti | redaguoti kodą]

SssSchere.jpg SssPapier.jpg SssStein.jpg SssBrunnen.jpg
SssSchere.jpg SssGunent.jpg SssGseite.jpg SssGoben.jpg SssGoben.jpg
SssPapier.jpg SssGoben.jpg SssGunent.jpg SssGseite.jpg SssGseite.jpg
SssStein.jpg SssGseite.jpg SssGoben.jpg SssGunent.jpg SssGoben.jpg
SssBrunnen.jpg SssGseite.jpg SssGoben.jpg SssGseite.jpg SssGunent.jpg

Galimos kombinacijos

Žaidėjai kartu skaičiuoja: „Akmuo… Žirklės… Popierius… Vienas… Du… Trys…“ tuo pačiu metu mojuoja kumščiais. Sakant „Trys“ kartu viena ranka parodoma viena iš trijų ženklų: akmuo, žirklės ar popierius, kaip parodyta paveikslėlyje.

Laimėtojas nustatomas pagal žaidimo taisykles:

  • Akmuo laimi prieš žirkles (akmuo bukina ar laužo žirkles)
  • Žirklės laimi prieš popierių (žirklės karpo popierių)
  • Popierius laimi prieš akmenį (popierius uždengią akmenį)

Jei žaidėjai parodo vienodus ženklus, tai laikoma lygiosiomis ir žaidžiama iš naujo.

Klasikiniame variante žaidžiama po du, bet žaidimas galimas ir esant didesnes dalyvių skaičiui. Tada lygiosiomis laikoma situacija, kai du žaidėjai vienu metu parodė „akmenį“ arba „žirkles“ arba „popierių“.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Žaidimas išrastas Kinijoje. Pagal knygą Wǔzázǔ (五雜俎 arba 五雜組) parašyta Xiè Zhàozhì (謝肇淛) vėlyvuoju Dinastijos Min laikotarpiu, šį žaidimą žaidė karininkai vėlyvuoju Dinastijos Han laikotarpiu, tais laikais buvo vadinamas shǒushìlìng (手勢令), kuris pripažįstamas kaip ekvivalentas dabartiniam žaidimui „Akmuo, žirklės, popierius“. Shǒushìlìng gali būti išverstas kaip „komandos rankomis“.

Iki kontaktų su Azija jokių šio žaidimo paminėjimų vakarų Europoje nėra. Vakarų rašytojai XIX a. gale apie jį užsimena, kaip apie azijietišką žaidimą.

Papildomai[taisyti | redaguoti kodą]

Žaidimas kartais minimas kaip matematinio tranzityvumo nebuvimo pavyzdys.

Nežiūrint to, kad žaidimo baigtis rodosi atsitiktinė, esant įgūdžiams žaidimo baigtį galima nuspėti.[reikalingas šaltinis]Po kelių žaidimų galima numatyti kai kuriuos neatsitiktinius principus ir varžovų elgesį.

Rengiami šio žaidimo pasauliniai čempionatai, kurių metu varžomasi dėl solidaus prizo ir jų baigtis aprašoma spaudoje. Yra tarptautinė šio žaidimo federacija ir oficialios varžybų taisyklės.

Permėje ir Permės srityje šitas žaidimas vadinamas „Bu-Ce-Fa“: žaidžiant vietoj „vienas… du… trys…“ sakoma „Bu… Ce… Fa…“

Kartais vietoj akmens ženklo naudojamas šulinio ženklas. Laikoma, kad žirklės krentą į šulinį, bet šulinį dengia popierius.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka