Abakų senosios kapinės

Koordinatės: 55°54′24″š. pl. 21°26′12″r. ilg. / 55.906698°š. pl. 21.436744°r. ilg. / 55.906698; 21.436744
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Abakų senosios kapinės

Markapių vaizdas iš šiaurės vakarų pusės
Abakų senosios kapinės
Abakų senosios kapinės
Koordinatės
55°54′24″š. pl. 21°26′12″r. ilg. / 55.906698°š. pl. 21.436744°r. ilg. / 55.906698; 21.436744
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Plotas 0,07 ha
Naudotas XVIXVIII a.
Žvalgytas 1995, 2015 m.
Registro Nr. u. k. 24469 (L838)

Abakų kaimo senosios kapinės, vadinamos Senkapiais, Markapais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24469, senas registro kodas - L838) – kapinės pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Abakuose (Kartenos seniūnija), 2 km į pietvakarius nuo Kartenos ir 2,07 km į šiaurės vakarus nuo kelio  2222  VėžaičiaiMikoliškiaiKartena , Minijos kairiajame krante.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinės yra Didžiąja lanka vadinamame Minijos slėnyje, aukštumos pakraštyje esančioje nedidelėje kalvelėje. Pailgos šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 32 m ilgio ir 17–28 m pločio. Neveikiančios, laidojimo žymių nesimato.

Paviršius nelygus, jame matosi tarpukariu ir pokario metais kastų duobių bulvėms saugoti žymės. Teritorija dirvonuoja. Šiauriniame pakraštyje auga ąžuolas ir obelis.

Aplinkui – pieva, o į šiaurę nuo kapinių esančioje žemesnėje terasoje auga šalia buvusios sodybos vaismedžiai.

Teritorijos plotas – 0,07 ha, perimetras – 110 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos XVI a. buvusiose bendrose kaimo ganyklose. Oficialiai veikė iki XVIII a. pabaigos. Vadinamos Senkapiais, rečiau – Markapiais. Pasakojama, kad jose buvo laidojami nuo maro ir kitų užkrečiamųjų ligų mirę kaimo gyventojai.

Nuo XIX a. iki Pirmojo pasaulinio karo kapinaitėse buvo pakasami savižudžiai, iš Minijos ištraukti neatpažinti skenduoliai, nekrikštyti mirę kūdikiai. Paskutinį kart jose laidotos 19171918 m. vidurių šiltinės aukos.

XX a. pradžioje kapinėse stovėjo 2 seni mediniai kryžiai ir nauja koplytėlė, kurie vėliau nuvirto. XX a. viduryje vienas iš kryžių buvo atnaujintas, tačiau amžiaus pabaigoje sunyko.

Tarpukariu ir pokario metais šalia buvusios sodybos savininkai kapinių kalvelėje kasdavo bulviarūsius.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarpukariu kapinės registruotos žemės kadastre, medžiaga apie jas perduota Valstybės archeologijos komisijai.[1]

19741976 m. kapines kartografavo Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. – TSRS žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutas. 1995 m. žvalgė Kultūros paveldo centras (istorikės Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė), 2015 m. – Julius Kanarskas (Kretingos muziejus) ir Loreta Jatulionytė-Brezgienė (KPC).

1997 m. įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (kodas - L838),[2] 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – B. 19, l. 252
  2. Valstybės žinios – 1998 m. gegužės 6 d. – Nr. 42. – P. 23
  3. Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]