Aštuonmetė mokykla
Aštuonmetė mokykla – bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos pakopa, veikusi Lietuvoje, kaip ir visoje TSRS 1958–1986 m. vietoje septynmetės mokyklos.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje 1959–1960 m. veikė 38 aštuonmetės mokyklos su 6900 moksleivių. 1962–1963 m. aštuonmečių mokyklų buvo daugiausia – 920, iš jų 848 kaime, jose mokėsi 133 000 moksleivių, 1965–1966 mokslo metais buvo daugiausia aštuonmečių mokyklų moksleivių – 139 800. 1986–1987 m. veikė 614 aštuonmečių mokyklų, iš jų 580 kaime, jose mokėsi 58 900 moksleivių. 1987 m. reorganizuotos į devynmetes mokyklas.
Mokymo turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Aštuonmetis išsilavinimas buvo privalomas, jį įgydavo ir vidurinėse mokyklose. Mokymo programą sudarė gimtoji, rusų kalba, užsienio kalbos, matematika, istorija, geografija, fizika, chemija, piešimas, braižyba, muzika, fizinis lavinimas, darbai. Mokymas ir auklėjimas buvo ideologizuoti.
Mokėsi 7–15 m. vaikai. Moksleiviai, gavę aštuonmetės mokyklos baigimo pažymėjimą, toliau galėjo dirbti ir kartu mokytis vakarinėje arba neakivaizdinėje bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje arba mokytis bendrojo lavinimo vidurinėje, profesinėje technikos mokyklose, stoti į specialiąsias mokyklas (technikumus).[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aštuonmetė mokykla. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 116 psl.