Fante

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fante (Mfantsefo)
Gyventojų skaičius 1,85 mln.
Populiacija šalyse Gana: apie 1,85 mln.
Kalba (-os) fante
Religijos Akanų religija, katalikybė
Giminingos etninės grupės kiti akanai

Fante (Fanti, Fančiai, vienas savivardžių – Mfantsefo) – akanų grupės tauta, gyvenanti Vakarų Afrikoje, Aukso krante (dabartinės Ganos teritorijoje). Jų sukurta valstybė vadinosi Mankesimas. Vėliau jie sukūrė Fante konfederaciją.

Fante kalba fante kalba, kuri priklauso Nigerio – Kongo kalbinei šeimai, Kva kalboms.

Žymiausias fante atstovas yra Kofis Ananas, JTO generalinis sekretorius.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Akanų valstybė:
Mankesimas
Šalis: Centrinis regionas
Tautos: fante
Laikotarpis: nuo 1252 m.
Miestai: Mankesimas
Valdovai: Omanhene
Akanu valstybes.png

Fante istorija yra neatsiejamai susijusi su Mankesimo valstybe, egzistavusia Aukso kranto pajūryje nuo XIII a.

Mankesimo valstybė[taisyti | redaguoti kodą]

Pasak legendų, fante migravo iš Bono valstybės į pietus, kol pasiekė jūrą. Tai buvo pirmoji atsiskyrusi nuo akanų grupė. Šioje migracijoje juos vedė trys vadai – Obrumankoma (banginis), Odapagya (erelis) ir Oson (dramblys). Naujojoje žemėje jie rado senuosius gyventojus etsi, tarp kurių jie apsigyveno, įkūrė pirmąsias šventyklas ir savo valstybę. Svarbiausiu jų miestu tapo Mankesimas pajūryje.

Tuo metu nusistovėjo visuomenė, organizuota į karinius junginius asafo, kurie buvo būtini, norint sėkmingai įsitvirtinti regione ir laimėti karus prieš aplinkines gentis.

Nuo XV a. fante ėmė prekiauti su europiečiais, kurie jų žemėse steigė savo fortus.

Kovos su Ašanti[taisyti | redaguoti kodą]

XVIII a. išaugus Ašanti valstybei, kuri įgijo hegemoniją visoje Ganoje, Mankesimas stengėsi išlaikyti nepriklausomybę. XIX a. išaugus Ašanti interesams pajūryje, 1806 m. įvyko Fante-ašanti karas, kurį fante pralaimėjo. 1811 m. fante kovojo su jungtinėmis ašančių ir ga pajėgomis, ir vėl pralaimėjo mūšį, tačiau ašančius išvijo partizaniniais metodais.

Šių karų metu fante suartėjo su britais, kadangi su jais turėjo bendrą priešą. 1844 m. jie savanoriškai tapo britų protektoratu, su sąlyga išlaikyti suverenitetą.

Fante konfederacija[taisyti | redaguoti kodą]

Kadangi britai nesilaikė pažadų ir sudarė sutartį su fante priešais olandais, pagal kurią olandams atidavė kontrolę fante regione, prasidėjo pasipriešinimas. Fante, kartu su giminingomis tautomis denkira, vasais, tvifais, asinais, (visi Ašanti valstybės vasalai) 1868 m. surengė susitikimą Mankesime ir įkūrė bendrą Fante konfederaciją. Konfederacijoje dalyvavo 7 valstybės.

Išrinkus karo vadą brenyi, armija puolė olandų fortus. Buvo paimta Komenda, tačiau nepasisekė paimti Elminos. Ilgai užsitęsusi apgultis nulėmė šiaurinių ribų nusilpimą, ir vėl puolė Ašančiai.

1873 m. konfederacija buvo panaikinta, jos teritorijos atiteko Britanijai ir tapo Aukso kranto kolonijos užuomazga. Olandai buvo išvyti iš viso regiono ir čia galutinai įsiviešpatavo britai.


Fante kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip ir dauguma kitų Vakarų Afrikos tautų, fante augina žemės ūkio kultūras, tokias kaip jamsas, manijokas, kukurūzai. Taip pat verčiasi žuvininkyste, senovėje prekyba buvo vienas svarbiausių užsiėmimų.

Namus stato kvadratinio plano iš medžio ir molio. Drabužiai panašūs į visų akanų. Svarbiausias šventinis apdaras yra kente, kurio ornamentai labai simboliški, o gamyba užima daugybę laiko.

Tradiciškai visuomenės smulkiausias vienetas vadinamas yra išplėstinė šeima fiefo. Šeimos jungiasi į karinius vienetus asafo. Egzistuoja patrilateraliniai vienetai edžabosom. Visą visuomenę sudaro 7 matrilinijiniai klanai abusua.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]