Sanvi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Akanų valstybė:
Sanwi
Šalis: Pietų Komoė
Vėliava: Sanwi flag.gif
Tautos: anji
Laikotarpis: 1740–1959
Miestai: Krindžabo
Valdovai: Ohene
Royaumes ci.jpg

Sanvi (Sanwi) – istorinė valstybė XVIII–XX a. egzistavusi Aukso kranto regione, dabartinio Dramblio Kaulo Kranto pietrytinėje dalyje. Jos užimamos teritorijos buvo Pietų Komoės regione. Svarbiausi jos kūrėjai buvo akanai anji.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Anji gentys migravo iš rytų dėl Ašančio imperijos agresijos, ir jų migraciją sustabdė Komoės upė. Čia jie įkūrė Sanvi karalystę su sostine Krindžabo, kuri buvo viena iš trijų svarbiausių anji karalysčių.

Sanvi karalystė 1843 m. tapo pirmuoju prancūzų protektoratu regione, įgalinusi tolimesnę Prancūzijos kolonizaciją Dramblio Kaulo Kranto teritorijoje. Tačiau tradicinės valdymo struktūros ir karalystės vadai, tituluojami ohene išlaikė savo dinastinę liniją ir valdžią.

XX a. viduryje Sanvi diduomenė sukūrė atskirą politinę partiją, siekdama karalystės autonomijos Dramblio Kaulo Krante. Nepasisekus, 1959 m. Sanvi karalystė buvo oficialiai panaikinta, kas paskatino ją paskelbti nepriklausomybę. Tuometinis ohene Amon N'Douffou III buvo priverstas migruoti iš šalies į gretimą Ganą, kur susilaukė palaikymo iš tuometinio prezidento Kvamės Nkrumo. Kitas ohene, Kaku Andoh, sugrįžo į tėvynę 1981 m., ir išlaikė tik simbolinę valdžią.

Ohene sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

  • nuo 1740 Amalaman Anoh
  • Anob N’Douffou I Kpangni
  • Malan Alloua
  • Kodja Assi
  • Kodjo Adou
  • Amon Koutoua I
  • Koua Malan
  • iki 1834 Assemin Dihiye
  • 1834–1840 Amon Kadgo
  • 1844–1885 Amon N’Douffou II Koutoua
  • 1886–1902 Aka Simadou
  • 1903–1908 Boroba
  • 1908–1908 Amoun Assegin
  • 1908–1909 Adinga I
  • 1909–1934 Kogyale Kassy
  • 1934–1937 Amon Koutoua II
  • 1937 Philippe Kouanelan
  • 1937–1940 Adinga I
  • 1940–1942 Kouane Adinga II
  • 1944–1979 Amon N’Douffou III
  • 1980–1985 Kakou Andoh
  • 1985–2005 Amon N’Douffou IV
  • nuo 2005 Amon N’Douffou V