Ašafenburgas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ašafenburgas
vok. Aschaffenburg
   Wappen Aschaffenburg.svg   
Aschaffenburger Schloss, edit.jpg
Johanisburgo rūmai

Ašafenburgas
49°58′0″N 9°09′0″E / 49.96667°N 9.15°E / 49.96667; 9.15 (Ašafenburgas)Koordinatės: 49°58′0″N 9°09′0″E / 49.96667°N 9.15°E / 49.96667; 9.15 (Ašafenburgas)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė: Bavarija Bavarija
Regionas: Žemutinė Frankonija
Meras: Klaus Herzog
Gyventojų (2011): 68 808
Plotas: 62,47 km²
Tankumas (2011): 1 101 žm./km²
Tinklalapis: www.aschaffenburg.de

Ašafenburgas {vok. Aschaffenburg) yra Vokietijos miestas Šiaurės vakarų Bavarijoje. Miestas nepriklauso Ašafenburgo rajonui, bet yra jo administracinis centras.

Ašafenburgas 800 metų priklausė Mainco arkivyskupijai. Miestas yra prie vakarinės Žemutinės Frankonijos sienos.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Miesto pavadinimas reiškia Pilis prie uosių upės.

Ašafenburgo apylinkės gyvenamos nuo akmens amžiaus. Čia gyveno alemanai. Ten, kur buvo įsikūrę romėnų legionai, frankai pastatė pilį. Viduramžiais miestas vadintas Ascaffaburc, Ascapha ar Ascaphaburg. Šv. Bonifacas čia pastatė koplyčią, skirtą Šv. Martynui Turiečiui, ir įkūrė benediktinų vienuolyną. 989 m. arkivyskupas Viligis pastatė akmeninį tiltą per Mainą. Adalbertas padidino miesto svarbą apie 1122 m. Ašafenburge vyko sinodas 1292 m., o 1474 m. susirinko Reichstagas ir patvirtino konkordatą.

Miestas nukentėjo per Trisdešimtmetį karą. 1803 m. miestas buvo grąžintas arkivyskupui Karoliui Dalbergiečiui kaip Ašafenburgo kunigaikštystė. Ji 1810 m. prijungta prie Frankfurto Didžiosios kunigaikštystės. 1814 m. miestas atiteko Bavarijos karalystei, 1817 m. prijungtas prie Žemutinės Frankonijos (tuo metu Bavarijos dalis). 18421849 m. Liudvikas I pastatė vilą į vakarus nuo miesto, pavadintą Pompejanum, nes jos modelis buvo Kastoro ir Polukso namas Pompėjoje.

1866 m. netoli miesto prūsai nugalėjo austrus per Austrijos-Prūsijos karą.

Per Antrąjį pasaulinį karą miestas buvo subombarduotas. 1945 m. kovo 28 d. – balandžio 3 d. vyko Ašafenburgo mūšis, per kurį amerikiečiai, po aršios kovos dėl kiekvieno namo, užėmė miestą.

Amerikiečiams užėmus Vermachto karinius pastatus, jie buvo pertvarkyti arba skirti karo pabėgėliams. Tam buvo skirtos 4 stovyklos, kuriose nuo 1945 m. glaudėsi 7 tūkst. ukrainiečių:

  • Pionier Kaserne – 2 000 žmonių (1946–1949)[1]
  • Artillerie Kaserne – apie 2 000 žmonių (1945–1949 m.)[2]
  • LaGarde Kaserne – 1 700 žmonių (1945–1949 m.)[3]
  • Bois Brulé Kaserne – 1 500 žmonių (1946–1949 m.)[4]

Kitose dvejose stovyklose (Alte (senoji) Kaserne ir Jäger Kaserne) glaudėsi lenkai ir lietuviai.[5]

Po karo miestas suklestėjo, iš dalies, dėl Frankfurto prie Maino artumo.

2002 m. „Stern“ žurnalo apklausoje 82 procentai gyventojų buvo patenkinti gyvenimu Bayerischer Untermain regione, kuriam priklauso Ašafenburgas.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Metai Gyv. skaičius
1900 18 093
1910 29 892
1925 34 056
1939 45 379
1945 30 861
1946 36 383
1950 45 499
Metai Gyv. skaičius
1961 54 131
1970 55 193
1980 59 257
1987 60 964
1990 64 098[6]
1995 66 360[6]
2000 67 592[6]
Metai Gyv. skaičius
2003 68 607[6]
2007 68 646[6]
2010 68 648[7]

Miestų partnerystė[taisyti | redaguoti kodą]

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]