Žiedadulkių zonos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Helianthus anuus žiedadulkės

Žiedadulkių zonos – vėlyvojo pleistoceno ir holoceno suskirstymo sistema, pasinaudojant žiedadulkių duomenimis. Šia sistemą naudoja geologijos, klimatologijos, archeologijos, geografijos ir kiti specialistai.

Išskiriamos devynios zonos, kurios charakterizuoja būdingas žiedadulkes. Pagal tam tikrą žiedadulkių santykį galima spręsti apie vyravusį klimatą, klimato pokyčių seką, o taip pat datuoti nuogulas.


Europos žiedadulkių zonos
Zona Biostratigrafinis suskirstymas Laikotarpis Vyravę augalai Archeologiniai periodai
IX Subatlantis 500 m. pr. m. e. iki dabar Žolinių augalų ir pušies išplitimas ir buko miškai Geležies amžius
VIII Subborealis 3000–500 m. pr. m. e. Mišrūs ąžuolų miškai Bronzos amžius ir Geležies amžius
VII Atlantis 5500–3000 m. pr. m. e. Mišrūs ąžuolų miškai Neolitas and Bronzos amžius
V ir VI Borealis c. 7 700–5 500 m. pr. m. e. Pušynai/beržynai ir didėjantys mišrūs miškai Mezolitas
IV Preborealis c. 8 300–7 700 m. pr. m. e. Beržynai Vėlyvasis Paleolitas ir ankstyvasis – vidurinysis Mezolitas
III Jaunesnis driasas c. 8 800–8 300 m. pr. m. e. Tundra Vėlyvasis paleolitas
II Aleriodas c. 9 800–8 800 m. pr. m. e. Tundra, miškatundrė ir beržynai Vėlyvasis paleolitas
Ic Senasis driasas c. 10 000–9 800 m. pr. m. e. Tundra Vėlyvasis paleolitas
Ib Biolingas c. 10 500–10 000 m. pr. m. e. Miškatundrė Vėlyvasis paleolitas
Ia Seniausias driasas c. 13 000–10 500 m. pr. m. e. Tundra Vėlyvasis paleolitas

Zonavimo istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmasis, pastebėjęs žiedadulkių grupes gręžinių kerno pavyzdžiuose, buvo švedų mokslininkas Lennart von Post. Von Post patvirtino, kad randamos žiedadulkių kombinacijos atitinka Blytt ir Sernander sudarytą klimatinę schemą, kuri rodė šiltesnių ir šaltesnių periodų seką poledynmetyje. Žiedadulkių tyrimai išpopuliarėjo Europoje ir Amerikoje trečiajame XX a dešimtmetyje. 1944 m. ši mokslo šaka pavadinta palinologija.

Dabar mokslininkai naudoja žiedadulkių zonavimo metodą nustatant ledo, durpių, ežerų okeaninių nuosėdų susidarymo amžių kartu su radiokarboniniais, dendrologiniais metodais.