Bekaukoliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Cephalochordata
Iešmutis (Branchiostoma lanceolatum)
Iešmutis
(Branchiostoma lanceolatum)
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
( Eukaryota)
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Bekaukoliai
( Cephalochordata)

Bekaukoliai arba galvachordžiai (Cephalochordata) – primityvūs chordiniai gyvūnai. Jūriniai, gyvena seklumose beveik užsikasę smėliu, filtruotojai.

Bekaukoliai smulkūs, kūnas į abu galus nusmailėjęs. Išilgai nugaros yra žema pelekinė raukšlė, kuri jungiasi su uodeginiu peleku. Apačioje abiejuose šonuose yra po pelekinę raukšlę – metapleurą. Raumenys segmentuoti, segmentai vadinami miomerais. Kairieji miomerai išsidėstę pakaitomis dešiniųjų atžvilgiu. Tai vienas iš asimetrijos, matomos suaugėliuose, pavyzdžių. Lervos dar akivaizdžiau asimetriškos. Chorda tęsiasi nuo kūno pradžios iki galo. Ji stangri, todėl susitraukiant raumenims kūnas ne sutrumpėja, o juda gyvatiškais judesiais.

Virš chordos – tuščiaviduris nervinis vamzdelis. Priekinė jo dalis išsiplėtusi į smegeninę pūslelę. Pusiausvyros organų bekaukoliai neturi. Priekyje kairėje turi uoslės duobutę. Išilgai nervinio vamzdelio išsidėstę fotoreceptoriai.

Burną supa ūseliai. Burnos ertmė pereina į ryklę (žiaunaryklę), kuri siekia iki pusės kūno ilgio. Joje yra žiauninių plyšių – lervos jų turi nedaug, suaugėliai gali turėti iki 90. Žiauniniai plyšiai atsiveria į aplinkryklinę ertmę – atriumą – kuri į išorę atsiveria pilvinėje pusėje esančiu atrioporu. Žiauniniai plyšiai naudojami ne tik kvėpavimui, bet ir iškošia maisto daleles iš vandens. Ryklės apačia tęsiasi gleivinga vagelė, surenkanti maisto daleles – endostilis. Ryklė pereina į vidurinę žarną, kuri turi kepeninę išaugą, išskiriančią virškinimo fermentus. Galinė žarna į išorę atsiveria toliau nei atrioporas.

Kraujotakos sistema beveik uždara. Širdies nėra. Kraują varinėja pulsuojančios žiauninių kraujagyslių pamatinės dalys. Kraujas bespalvis.

Šalinimo sistemą sudaro iki 90 inkstų kanalėlių – nefridijų – porų.

Bekaukoliai skirtalyčiai, dauginasi tik lytiškai. Gonados, kurių būna maždaug 25 poros, išsidėsčiusios atriumo išorinėse sienelėse. Neršia tamsiu paros metu.