Žaslių Kristaus kančios koplyčia

Koordinatės: 54°51′41″š. pl. 24°35′35″r. ilg. / 54.861353°š. pl. 24.593168°r. ilg. / 54.861353; 24.593168
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°51′41″š. pl. 24°35′35″r. ilg. / 54.861353°š. pl. 24.593168°r. ilg. / 54.861353; 24.593168

Žaslių Kristaus kančios koplyčia
Savivaldybė Kaišiadorių rajonas
Gyvenvietė Žasliai
Adresas Vytauto g. 12
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta (įrengta) 1933 m.
Stilius neogotika
Koplyčia stovi priešais bažnyčią

Žaslių Kristaus kančios koplyčiakoplyčia, stovinti Žaslių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje, priešais bažnyčią. Koplyčia su tradicine kryžių nešančio Kristaus skulptūra, šalia palaidoti parapijoje tarnavę kunigai. Pastatyta 1933 m. išskirtinėje vietoje – senosios medinės bažnyčios altoriaus vietoje.[1][2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalia senosios bažnyčios buvusios kapinės. 1898 m. prie klebono Kazimiero Kibelio pradėta statyti nauja bažnyčia, o kapinės su antkapiniais paminklais perkeltos į kitą vietą. Dabartinė bažnyčia užbaigta 1902 m. Kristaus kančios koplyčia priešais naująją bažnyčią pastatyta 1933 m. Žaslių bažnyčios klebono kanauninko Mato Cijūnaičio pastangomis. Ji buvo skirta popiežiaus Pijaus XI paskelbtiems jubiliejiniams 1933-iesiems metams, minint 1900-ąsias Kristaus atpirkimo metines (33 metai po Kristaus gimimo). Koplyčioje pastatyta skulptūra, vaizduojanti palinkusį Jėzų su kryžiumi ant peties. Koplyčia pašventinta 1935 m., antrą šv. Velykų dieną.

Palaidojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventoriuje iš viso palaidota 11 kunigų.[1] Prie Kristaus kančios koplyčios palaidoti šeši kunigai, iš kurių keturi kilę iš tuometinio Žaslių valsčiaus vietovių:

Šalia, atskiruose kapuose, palaidoti dar penki kunigai:

  • Zigmas Červokas (1915-2000)
  • Silvestras Tomaševskis (?–1866)
  • Kazimieras Kibelis (1868–1902)
  • Jurgis Kazlauskas (1907-1944)
  • Pranas Cibulskas (1892-1967)

Šalia Cibulskų kapavietės, dešinėje, stūkso kunigaikštienės Joanos Giedraitienės (?-1850) antkapis. Čia pat palaidota kardinolo Vincento Sladkevičiaus motina Uršulė Kavaliauskaitė-Sladkevičienė (1885-1970). Dviejų akmeninių antkapių (vienas jų – su metaliniu kryžiumi viršuje) įrašai neįskaitomi, manoma, yra iš XIX a.

Šventoriaus kalno šlaito viršutinėje terasoje, į gatvės pusę, pastatytas Zaleskių šeimos laidojimo rūsys. Jis su išlikusiomis kriptomis, įrengtas XIX a. viduryje Senojo Egipto stiliumi.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia stovi apardytoje Žaslių piliakalnio dalyje. Atkartoja greta stovinčios bažnyčios architektūros stilių – turi neogotikos elementų. Ji raudonų plytų mūro, keturkampio plano, su dvitarpsniu tinkuoto mūro cokoliu, kurio viršesnėje dalyje, nišose, įmūrytos šešios atminimo lentos su palaidotųjų vardais ir datomis. Aplink koplyčią, papėdėje, prie kiekvieno fasado sienos įtaisytos tamsaus granito antkapinės plokštės. Koplyčia vienos antžeminės patalpos, atviromis sienomis. Pastatą sudaro keturios laikančios kolonos su smailiaarkėmis angomis tarp jų. Aukštas stogas keturšlaitės formos, viršūnę vainikuoja metalinis ornamentuotas kryžius. Pastogę juosia karnizas, banguojanti plytų bokštelių juosta.

Koplyčios vertingoji savybė – centre įkomponuota betoninė skulptūra „Kristus, nešantis kryžių“. Kristus vaizduojamas vainikuotas erškėčių vainiku, vilkintis ilga laisva tunika, žengiantis, abiem rankomis prilaikantis ant peties uždėtą kryžių. Tai Jėzaus Kristaus vaizdavimo ikonografinis tipas, primenantis sceną iš Kryžiaus kelio ciklą vaizduojančių stočių. Ši Kristaus scena paplitusi pakelių mūriniuose koplytstulpiuose, koplytėlėse.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Olijardas Lukoševičius. Kaišiadorių bažnytinis paveldas. – Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2017

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]