Štirijos marka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
marchia Carantana
Karantanijos (Štirijos) marka
Šventosios Romos imperijos marka
Blank.png
apie 976 – 1180 Blank.png
Location of
Marka buvo Karintijos kunigaikštystės (ruda) šiaurėje
Sostinė Šteiras, vėliau Gracas
Kalbos lotynų, vokiečių (slovėnų)
Valdymo forma monarchija
Štirijos markgrafas
 iki 1000 (pirmasis) Markvardas Epenšteinas
 1164–1180 (paskutinis) Otokaras IV
Era viduramžiai
 - Įkurta apie 976
 - Tapo kunigaikštyste 1180 m.

Štirijos marka (vok. Steiermark), oficialiai dar žinoma kaip Karantanijos marka (lot. marchia Carantana) arba Muro marka (vok. Mark an der Mur) – pasienio regionas (marka) pietrytinėje Šventojoje Romos imperijoje X–XII a. Markos teritorijos apėmė sritis, kur dabar yra pietinė Austrija ir rytų Slovėnija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Iki 889 m. būsimosios markos teritorijos priklausė Karantanijai, vėliau – šios įpėdinei Karintijos markai. 976 Karintiją pavertus kunigaikštyste, jos šiaurinėje dalyje atskirta teritorija, buvusi Hengisto žemė (vok. Hengistgau), kur suformuota Karantanijos marka, t. y. Karintijos pasienio teritorija. Ši teritorija buvo naujai atkariauta iš madjarų Lechfeldo mūšyje 955 m.

Iš pradžių marka buvo pavaldi Karintijai, tačiau ilgainiui ji stiprėjo, ir taip didėjo jos nepriklausomybė. Pirmasis žinomas markgrafas buvo Markvardas Epenšteinas, įtvirtinęs Epenšteinų dinastiją. Vėliau trumpai valdė Velsai-Lambachai, kol juos 1055 m. pakeitė Otokaras I. Jo pradėta Otokarų dinastija valdė ir stiprino marką iki pat XII a. pabaigos. Jiems valdant markgrafai rezidavo Šteiro mieste, dėl ko marka ilgainiui imta vadinti Štirija.

Marka ypač sustiprėjo valdant Leopoldui Stipriajam ir Otokarui III. Tuo metu Štirija prisijungė dideles teritorijas pietuose – Ptujos marką, Savinios marką. Otokaro III įpėdinis Otokaras IV buvo pakeltas į kunigaikščius, ir jo valstybė tapo kunigaikštyste.

Markgrafai[taisyti | redaguoti kodą]

Otakarai: