Šovinio kapsulė

Kairėje pistoleto iššautos tūtelės dugnas su įmušta kapsule, dešinėje – šratinio medžioklinio šautuvo kapsulė

Pistoletų šovinių kapsulės. Iš kairės į dešinę: šauta, nešauta, vaizdas iš vidaus.

Šovinio kapsulė − mažas įtaisas šovinio parakui padegti. Kapsulė – tai mažas tuščiaviduris varinis ar žalvarinis cilindras, kurio vienas galas uždaras. Prie uždarojo galo yra mažas užtaisas sprogstamosios medžiagos (pvz., gyvsidabrio fulminato), jautrios smūgiui. Daužikliui smogiant į kapsulės dugnelį šis užtaisas sprogsta, padegdamas sviedžiamąjį šovinio parako užtaisą.

Atskirosios kapsulės (angl. percussion cap) buvo išrastos apie 1830 m. Tuo metu jos išsprendė svarbią ginklų, užtaisomų per vamzdžio laibgalį, techninę problemą – šie ginklai buvo nepatikimi, nes labai priklausė nuo oro. Nuo drėgno oro atidrėkdavo parakas ant lentynėlės, ir titnaginio skeltuvo kibirkštis nepadegdavo atidrėkusio parako. Išradus kapsules daug titnaginių šautuvų ir pistoletų buvo perdaryti į kapsulinius. Kapsuliniai ginklai irgi turėjo savo techninę problemą − mūšio įkarštyje ar jojant būdavo sunku užtaisyti ginklą, nes mažą kapsulę sunku sučiupinėti.

Apie 1850 m. kapsules ėmė įtaisinėti šovinių tūtelėse. Taip įtaisomos kapsulės angliškai vadinamos primer.
Šovinių kapsulės yra mažesnės už atskirąsias kapsules. Tai irgi variniai ar žalvariniai gaubteliai, kurių viduje – stabilus, bet smūgiui jautrus sprogstamasis užtaisas. Kapsulės būna 4–6 mm skersmens.

Daužiklio smogtas kapsulės dugnelis deformuojasi ir sutrenkia viduje esančią sprogstamąją medžiagą į viduje esantį priekalėlį, kuri sprogdama padega šovinio viduje esantį paraką.

Pagal priekalėlio sandarą kapsulės būna dviejų tipų:

• Berdano tipas (angl. Berdan primer) – priekalėlis yra tūtelės dalis. Tokios kapsulės paprastai naudojamos kariniuose šoviniuose. Sukurtas JAV, plačiau naudojamas Europoje.
• Bokserio tipas (angl. Boxer primer) – priekalėlis yra pačioje kapsulėje. Sukurtas Europoje, plačiau naudojamas JAV. Tokios kapsulės naudojamos daugkartinėms tūtelėms užtaisyti.

Kapsules dažnai skirsto pagal jų korozinį veikima:

• Korozinės kapsulės. Jose naudojamos stabilios, ilgai savybes išlaikančios sprogstamosios medžiagos. Tačiau šūvio metu susidaro medžiagos (paprastai metalų oksidai, kurie nuo drėgmės virsta hidroksidais), kurios ardančiai veikia vamzdį ir kitas ginklo dalis, kurias liečia šūvio metu susidarančios dujos. Ginklus, kurie naudoja tokius šovinius, reikia valyti po kiekvieno šaudymo. Tokios kapsulės plačiai naudojamos kariniuose ginkluose.
• Nekorozinės kapsulės. Jose naudojamos sprogstamosios medžiagos yra mažiau stabilios, jų negalima ilgai laikyti, tačiau jos švelniau veikia ginklus. Daugelis civilinių ginklų naudoja šovinius su tokiomis kapsulėmis.

XX a. paskutinį dešimtmetį imta plačiai naudoti švino neturinčias kapsules (senosiose kapsulėse dažnai būdavo švino azido). Šūvio metu švino junginiai patenka į aplinką ir ją teršia. Dabartinės bešvinės kapsulės yra mažiau jautrios smūgiui, o labiau jautrios drėgmei, todėl ir mažiau patikimos. Technologijoms tobulėjant bešvinės kapsulės greitai turėtų pasiekti tą patį patikimumo lygį kaip ir turinčios švino junginių.

Nuorodos

• The Primer Archyvuota kopija 2007-10-06 iš Wayback Machine projekto.
• 1.1.2. Primer Composition Archyvuota kopija 2006-11-09 iš Wayback Machine projekto.