Šlėgelio kuoduotasis pingvinas

Šlėgelio kuoduotasis pingvinas (Eudyptes schlegeli) – pingvinų (Sphenisciformes) būrio paukštis. Rūšis pavadinta vokiečių zoologo Hermano Šlėgelio vardu.

Papilitimas

Gausiausios kolonijos yra Makvorio saloje (Australija, Tasmanijos valstija).

Išvaizda

Vidutinio dydžio: patinų kūno ilgis yra 73 cm, o patelių – 69 cm. Prieš veisimosi periodą sveria 4.2–6.3 kg, o veisimosi metu yra 3–5 kg svorio.

Skruostai, gerklė ir pilvas yra balti. Viršugalvis, nugara, sparnų išorinė pusė ir uodega yra juodos spalvos. Virš uodegos yra balta dėmė. Ne veisimosi periodu nugaros plunksnos įgauna bronzinį atspalvį. Virš antsnapio ir akių yra ilgų geltonų, oranžinių ir juodų plunksnų kuokštai. Jauniklių kuokštai nėra vešlūs.

Snapas oranžinis arba rudai raudonas. Jauniklių snapai yra trumpesni, rudi. Sparnai plokšti, 176–203 mm ilgio. Letenos yra ryškiai rožinės, kulnai ir padai gali būti juodi. Letenų pirštai sujungti plaukiojamąja plėve. Nagai tamsiai rudi.

Biologija

Gyvena didelėmis kolonijomis (didžiausioje apie 500 000 perinčių porų ). Laisvėje gyvena 15-20 metų, lytiškai subręsta 5 metų.

Užuodžia ne tik sausumoje, bet ir po vandeniu. Skiria violetinę, žydrą ir žalią spalvas . Po vandeniu gerai mato plokščios ragenos dėka, nes geriau fokusuojami šviesos spinduliai.

Minta kriliumi, žibintūninėmis žuvimis ir smulkiais kalmarais. Medžioja 6-32 m gylyje, reikalui esant gali panerti iki 226 m.

Monogamai. Veisimosi periodas nuo rugsėjo iki kovo. Pirmieji į Makvorio salą grįžta patinai. Patelės grįžta dviem savaitėmis vėliau. Lizdą krauna patinas – iki 1,6 km nuo kranto ir apie 200 m virš jūros lygio vietoje. . Lizdas tarp uolų, seklioje duobutėje. Išklotas žole ir akmenukais. Dėtyje du kiaušinai. Pirmasis sveria 100 g, dažniausiai būna neapvaisintas. Kartais patys tėvai jį išmeta iš lizdo. Antras kiaušinis yra padedamas 4-6 dienų bėgyje, sveria 159 g. Perėjimas trunka 36 dienas. Peri abu tėvai, kas 12 dienų vienas kitą pakeisdami. Pirmąsias tris savaites patinas saugo ir šildo jauniklius, o patelė ieško maisto. Jaunikliai maitinami 2-3 kartus per dieną. Po 3 savaičių jaunikliai būriasi į grupeles, vadinamas „lopšeliais“. Maisto ieško abu tėvai. 70 dienų jaunikliai pradeda savarankišką gyvenimą.

Natūralus gamtinis jauniklių priešas – antarktinis plėšikas. Jis medžioja ne tik jauniklius, bet ir naikina kiaušinius. Suaugusių pingvinų priešai yra ausytieji ruoniai ir pietiniai jūrų drambliai .

Apsauga

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis didysis Šlėgelio pingvinas yra beveik nykstanti rūšis. Populiacijos stabilumui kelia grėsmę:

• globalinis atšilimas, nes pasikeitus vandenyno temperatūrai nyksta organizmai, kuriais maitinasi pingvinai.
• Vandenyno tarša naftos produktais ir plastiku. Jauni pingvinai žūna prisiriję plastiko.
• Komercinė kriliaus ir žuvies žūklė.

19 amžiuje pingvinai buvo medžiojami dėl taukų. Iš vieno pingvino buvo gaunama 0,5 l taukų. 1870–1919 Tasmanijos vyriausybė išdavė licenziją 150 000 pingvinų (Šlėgelio kuoduotojo ir karališkojo pingvino) medžioklei per metus. 1905 metais Makvorio saloje buvo telikę 2000 individų. Uždraudus medžioklę ir kiaušinių rinkimą populiacija išaugo iki 850 000 perinčių porų.