Širšės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vespa
Vapsva (Vespa sp.)
Azijos gigantiškoji širšė (Vespa mandarinia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
(Wikispecies-logo.svg Insecta)
Būrys: Plėviasparniai
(Wikispecies-logo.svg Hymenoptera)
Pobūris: Smaugtapilviai
(Wikispecies-logo.svg Apocrita)
Šeima: Klostinės vapsvos
(Wikispecies-logo.svg Vespidae)
Pošeimis: Tikrosios vapsvos
(Wikispecies-logo.svg Vespinae)
Gentis: Širšės
(Wikispecies-logo.svg Vespa)
Rūšys
  • Vespa crabo
  • Vespa germanica
  • Vespa vulgaris
  • Vespa rufa

ir kt.

Širšės (lot. Vespa, angl. Hornet, vok. Hornissen) – plėviasparnių (Hymenoptera) vabzdžių gentis, prikausanti klostinių vapsvų (Vespidae) šeimai. Tai 14-35 mm dydžio vabzdžiai, turintys tipišką pilvelio piešinį, susidedantį iš tamsiai rudų ir geltonų skersinių dryžių.

Širšės – bendruomeniniai vabzdžiai, paplitę visoje Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje. Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje vapsvos nebuvo endeminiai vabzdžiai, o atsirado kartu su europiečiais.

Lizdas[taisyti | redaguoti kodą]

Širšių lizdo sandara

Širšės savo lizdus daro iš susmulkintos medienos masės ir seilių, todėl jie atrodo kaip sulipdyti iš popieriaus. Tokius „popierinius“ lizdus įsirengia arba žemėje, arba medžių drevėse, pastogėse. Jų narveliai šešiakampiai, su į apačią nukreiptomis angomis, forma primena naminių bičių korį. Koriai dažnai sudaro keletą aukštų. Visas šis statinys iš lauko pusės apgaubtas tokia pat popierine mase ir kartais būna vaiko galvos dydžio. Savo lizdą širšės aršiai gina, todėl artintis prie jo nesaugu.

Lizdą statyti pradeda peržiemojusi apvaisinta patelė. Iš pradžių ji įrengia tik keletą narvelių. Be to, ji rūpinasi jaunomis lervomis, kurias maitina susmulkintais vabzdžiais. Kai iš lervų išsivysto smulkios širšės, tada jos toliau tęsia lizdo statybą, rūpinasi maisto rinkimu ir sekančios kartos jauniklių auginimu. Per vasarą tokių darbininkių išsivysto iki keleto tūkstančių. Rudeninės generacijos vabzdžiai pasiekia motinos dydį ir deda neapvaisintus kiaušinius, iš kurių išsivysto patinai. Iš motinos sudėtų kiaušinių rudenį išsivysto patelės, kurios apvaisintos žiemoja, o patinai ir darbininkės miršta.

Rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Iš viso apie 20 rūšių.

Lietuvoje dažnesnės šios širšių rūšys:

  • Širšuolas, širšė (Vespa crabo). Gana stambus vabzdys, kurio dydis 20-30 mm. Galva už akių labai nutįsusi atgal.
  • Germaninė širšė (Vespa germanica). 15-20 mm dydžio vabzdys. Lizdą įsirengia žemėje.
  • Rudoji širšė (Vespa rufa). 15-20 mm dydžio. Pilvelio pamatas raudonas.

Seniau buvo priskiriama ir paprastoji vapsva (Vespula vulgaris).