Plėviasparniai
| Hymenoptera | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Gauruotoji skolija (Scolia hirta) |
||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
|
Plėviasparniai (lot. Hymenoptera, vok. Hautflügler) – vabzdžių (Insecta) būrys.
Vabzdžiai su dviem poromis plėviškų ir skaidrių sparnų, kurie mažai gysloti. Užpakaliniai sparnai žymiai mažesni už priekinius ir su pastaraisiais susikabina kabliukais. Sparnų gyslotumas atskirų plėviasparnių šeimų yra skirtingas ir turi svarbią reikšmę sistematikoje. Burnos organai dažniausiai graužiamieji su gerai išsivysčiusiomis mandibulėmis. Antenos įvairios formos. Patelių pilvelio gale yra kiaušdėtis ar geluonis. Metamorfozė pilna. Lervos dažniausiai bekojės. Lėliukės laisvosios, neretai kokonuose. Suaugėliai minta žiedų nektaru, medaus rasa, saldžiais vaisiais, uogomis. Kai kurie plėviasparniai yra svarbūs žolinių ir sumedėjusių augalų kenkėjai, tačiau dauguma jų naudingi vabzdžiai, padedantys žiedams apsidulkinti. Lietuvoje yra virš 2500 rūšių, tačiau dar nepakankamai ištirti.
Turinys |
[taisyti] Plėviasparnių biologija
Burnos organai graužiamieji arba lakamieji (geluoninių). Dvi poros plėvinių sparnų, apatinė pora mažesnė. Jie išvagoti retomis skersinėmis ir išilginėmis gyslomis. Galva judriai jungiasi su krūtine ir turi dideles daugiafacetines akis. Turi paprastas akeles bei įvairios sandaros antenų. Plėviasparnių pilvelis su krūtine jungiasi visu plotu – liemeniapilviai, arba stiebeliu smaugtapilviai. Labiausiai išsivystęs vidurkrūtinis, jo tergitas užpakalinėje dalyje sudaro tam tikrą skydelį, kuris siūle atsiskiria nuo vidurkrūtinio ir priekinės dalies. Ant pilvelio nėra jokių kojelių ar jų rudimentų, tik daližys, sudarančios patelių kiaušdėtį, kuris sudaro geliančiųjų vabzdžių gėluonį. Lervos panašios į vikšrus, nes turi netikrąsias pilvo kojas – pseudovikšrai. Parazitinių, bendruomeninių plėviasparnių burnos organai iš dalies redukuoti. Daugeliui jų būdinga sudėtinga elgsena – sudėtingi instinktai, susiję su dauginimusi, lizdų statyba ir prieauglio priežiūra; didesni sugebėjimai įgyti sąlyginius refleksus. Nervinė veikla yra sudėtingiausia bendruomeninių vabzdžių (bičių, bendruomeninių širšių, kamanių, skruzdėlių). Atitinkamai plėviasparnių yra gerai išsivysčiusios galvos smegenys.
[taisyti] Biologinė ir ūkinė reikšmė
Didelė dalis plėviasparnių yra svarbūs kaip entomofilai. Daugelį augalų apdulkina tik plėviasparniai (ankštiniai, lūpažiedžiai, gegužraibiai). Žmogui naudingi: bitė (neša medų, apdulkina kultūrinius augalus), vyčiai (deda kiušinius į žalingų vabzdžių kūno vidų). Pjūkleliai – fitofagai. Jie nemažai žalos pridaro sodams, miškams. Agrastinis pjūklelis kartais suėda visus serbentų krūmų lapus. Yra daug parazitinių rūšių, kurie parazituoja įvairių vabzdžių lervas. Vyčiai – stamūs vabzdžiai. Į kitų vabzdžių lervas, ar vikšrus jie deda savo kiaušinius. Vystymosi pabaigoje vyčio lerva parazituojamą vikšrą sunaikina.Baltukų vikšrus dažnai sunaikina apantelesas. Kiaušėdžiai (chalcididai, proktotrupidai ir kt.) parazituoja vabzdžių kiaušinius. Kai kurios rūšys naudojamos biologiniu būdu kovojant su kenkėjais. Geluoniniams priklauso Naminė bitė, Kamanė, daug pavieniui gyvenančių laukinių bičių. Lietuvoje – apie 300 rūšių laukinių bitininių rūšių. Tai svarbūs kultūrinių ir laukinių augalų apdulkintojai. Manoma, kad bitės nauda kaip apdulkintojos yra didesnė nei kaip medaus nešėjos. Miškinės skruzdėlės – tai miško sanitarai. Jos naikina kenkėjus, purena miško paklotę. Žalingi vabzdžiai: pjūkleliai, gumbinės, vapsvelės.
[taisyti] Plėviasparnių sistematika
Apocrita pobūris skirstomas į antšeimius:
- Bitiniai (Apoidea): (bitė, kamanė)
- Chalcidiniai (Chalcidoidea)
- Gumbavapsviniai (Cynipodea)
- Vyčiniai (Ichneumonoidea)
- Proktotrupoidiniai (Protoctrupoidea)
- Vapsviniai (Vespoidea)
- Šeima. Skruzdėlės (Formicidae)
- Šeima. Klostinės vapsvos (Vespidae): (širšė (širšuolas), vapsva)
Symphyta pobūris skirstomas į antšeimius:
- Stiebiniai pjūkleliai (Cephoidea)
- Ragauodeginiai (Siricoidea)
- Tikrieji pjūkleliai (Tenthredinoidea)
[taisyti] Lietuvos raudonosios knygos plėviasparniai
0 (Ex) kategorija:
- Mėlynoji bitė (Xylocopa valga)
1 (E) kategorija
- Raukšlėtoji smėliabitė (Andrena rugulosa)
3 (R) kategorija:
- Ilgažandis bembiksas (Bembex rostrata)
- Gauruotoji skolija (Scolia hirta)
- Kopinė smiltvapsvė (Podalonia luffii)
- Baltijos šilkabitė (Colletes caspicus)
- Ilganosė smėliabitė (Andrena nasuta)
- Katilėlinė smėliabitė (Andrena curvungula)
- Šverino smėliabitė (Andrena suerinensis)
- Meliturga (Meliturga clavicornis)
- Vankovičiaus melita (Melitta wankowiczi)
- Stepinė gauruotakojė bitė (Dasypoda argentata)
- Tamsiažalė vagabitė (Lasioglossum prasinum)
- Sieninė gaurabitė (Anthophora plagiata)
- Dedešvinė tetralonija (Tetralonia macroglossa)
- Semionovo kamanė (Bombus semenoviellus)
- Stepinė kamanė (Bombus pomarum)
- Didžiakė kamanė (Bombus confusus)
4(I) kategorija:
- Baltabarzdė andrenosoma (Andrenosoma albibarbe)
- Juodoji andrenosoma (Andrenosoma atra)
- Plaukuotoji pogonata (Pogonota barbata)
