Šarlerua

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šarlerua
pranc. Charleroi, ol. Charleroi
   Héraldique Ville BE Charleroi.svg      Drapeau ville be Charleroi.svg   
Charleroi - Hôtel de Ville - 2012.jpg
Miesto rotušė

Šarlerua
50°24′00″N 4°26′00″E / 50.4°N 4.433333°E / 50.4; 4.433333 (Šarlerua)Koordinatės: 50°24′00″N 4°26′00″E / 50.4°N 4.433333°E / 50.4; 4.433333 (Šarlerua)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Belgijos vėliava Belgija
Regionas: Valonijos regionas
Provincija: Heno provincija
Gyventojų (2007): 200 100
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠarleruaVikiteka
Kirčiavimas: Šarleruà

Šarlerua – miestas Belgijos pietvakariuose, į pietus nuo Briuselio, prie Sambro upės. Yra oro uostas. Angliakasybos rajono Pays noir centras. Išvystyta metalurgijos, sunkiųjų mašinų, chemijos, cemento pramonė (sunkioji pramonė ėmė plėtotis XIX a. nutiesus Sambro kanalus). Šiaurinis priemiestis Jumet nuo XIX a. garsėjo stikliais.

Mieste yra rotušė (1936 m.) su 70 m aukščio varpine, Parodų rūmai (1954 m.), Dailės menų rūmai (1957 m.), verslo kolegija, medicinos ir chirurgijos institutas, archeologijos muziejus. Su sostine susisiekia geležinkeliu ir kanalu.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvenvietė įkurta 1666 metais, kai viduramžių kaimo Charnoy vietoje pastatyta tvirtovė, kuri buvo pavadinta Ispanijos karaliaus Karolio II garbei (pranc. Charle – „Karolis“ + roi – „karalius“). Tačiau jau 1667 m. miestas atiteko prancūzams, jį 1678 m. vėl atsiėmė ispanai. 1693 vėl atiteko prancūzams, 1697 m. ispanams, 1701 m. prancūzams, 1713 m. austrams. 1815 m. čia buvo Napoleono būstinė. 1830 m. miestas atiteko Belgijai, 18681871 m. išardyta tvirtovė. 1914 m. rugpjūčio 14 d. čia įvyko pirmasis I pasaulinio karo mūšis.

Sportas[taisyti | redaguoti kodą]

Futbolas[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste 2000 m. vyko XI Europos futbolo čempionatas. Žymiausi klubai: