Šėtonas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šėtonas (heb. שָׂטָן vert. 'kaltintojas',aram. צטנא,gr.: Σατανάς, satanás;arab. شيطان, šaytän; slv. cатана) žydų mitologijoje – piktoji dvasia, prasižengęs angelas, kuris tikrina žmonių tikėjimą. Jobo kn. Kriščionybėje dar vadinamas Liuciferiu.
[taisyti] Žydų Tanache
Šėtonas žydų mitologijoje suprantamas kaip „kaltintojas“, terminas priskiriamas žmonėms ir angelams. Hebrajų kalboje žodis „šėtonas“ turi žodžio 'prieštarauti' šaknį.
[taisyti] Biblijoje apie šėtoną
Biblijoje apie šėtoną randama Senajame ir Naujajame testamentuose.
- Šėtonas kaltintojas prieš Dievo sostą (Jb 2:1),
- Šėtonas klaidintojas (1 Kr 21)
- Šėtonas kaltintojas (Zach 3:1)
- Šėtonas gundytojas (Mt 4:3)
- Šėtono dvasia apsėda Judą (Lk 22:3)
- Šėtonas gundytojas (1 Kor 7:5)
- Šėtono miestas (Apr 2:9)
- Šėtono sinagoga (Apr 3:9)
- Šėtono įkalinimas (Apr 20:7)

