Čufut Kalė

Koordinatės:44°44′28″N 33°55′28″E / 44.74111°N 33.92444°E / 44.74111; 33.92444

Čufut Kalė

Čufut Kalė (ukr. Чуфут-Кале, Krymo totorių: Çufut Qale, karaimų: Джуфт Къале (Juft Qale)) – viduramžių olų miestas–tvirtovė Kryme, (Ukraina), esantis 2,5 km į rytus nuo Bachčisarajaus ir 37 km į pietvakarius nuo Taurijos Chersoneso.

[taisyti] Pavadinimas

Krymo totorių kalba miesto pavadinimas reiškia „žydų tvirtovė“ (çufut – žydas, qale – tvirtovė). Karaimai miestą vadino irgi paprastai qale – tvirtovė, ar paskutinio laiko „dviguba tvirtovė“ (Джуфт – pora, Къале – tvirtovė). Anksčiau miestas buvo dar vadinamas Кырк-Ер (Kirk–Er), Кырк-Ор (Kirk–Or), Гевхер-Кермен (Gevher–Kermen).

[taisyti] Istorija

Čufut Kalė įkurta VI a. Justiniano I laikais ir buvo Bizantijos imperijos pasienio įtvirtinimo gyvenvietė, kurioje gyveno alanai.

Krymą valdant kumanams miestas vadinosi „Kirk–Er“.

Pirmą kartą Čufut–Kalė minima 1299 m., kai Aukso ordos, vadovaujamos Nogajaus, įsiveržė į Krymą. Tarp apiplėštų miestų yra minimas ir „Kirk–Eras“^[1].

Krymo chanatas

XIII a. – XIV a. miestas buvo nedidelės kunigaikštystės centru, priklausančių Aukso ordai. Mieste pradėjo apsigyventi ir karaimai.

XV a. miestas tapo nepriklausomo Krymo chanato, girėjų dinastijos, sostine. Čia rezidavo pirmieji Krymo chanai: Chadži-Girėjus ir Menglis Girėjus. Valdant Mengliui Girėjui buvo pradėtas statyti Bachčisarajus ir paskui sostinė persikėlė į jį^[2]. Čufut Kalės tvirtovėje liko tik chanato monetų kalykla ir aukštų karo belaisvių kalėjimas.

1783 m. Krymo chanatą prijungus prie Rusijos imperijos, karaimai pradėjo palikti tvirtovę ir XIX a. pabaigoje Čufut Kalę apleido paskutiniai gyventojai. Tvirtovėje liko gyventi tik prižiūrėtojo šeima.

[taisyti] Archeologija

Šiuo metu Čufut Kalėje mažai kas išliko. Pačioje seniausioje, vakarinėje, miesto dalyje yra daugybė uolose iškaltų gyvenamųjų patalpų, sugriautos mečetės liekanos ir 1437 m. statyto Tochtamyšo chano dukters Džanike–chanim mauzoliejus.

Taip pat gerai išsilaikė dvi karaimų kenesos ir vienas kiemas su dviem gyvenamaisiais namais, kur dabar yra ekspozicija, pasakojanti apie karaimų kultūrą.

Rytinė miesto dalis neišliko. Čia buvo gyvenamieji namai ir monetų kalykla, kurioje buvo kaldinamos Krymo monetos. Viename iš šių namų gyveno karaimų nepriklausomybės propaguotojas, žymus mokslininkas Abraomas Firkovičius (1787–1874 m.)^[3]