Černikai

Černikai lenk. Czerniki
Kaimo bažnyčia
Černikai 54°04′59.390″ š. pl. 21°26′24.428″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis	Kentšyno apskritis
Valsčius	Kentšyno valsčius
Gyventojų (2008 m.)	259
Vikiteka	Černikai

Černikai (lenk. Czerniki, vok. Schwarzstein (pasen.)) – kaimas šiaurinėje Lenkijoje, administraciškai priklauso Varmijos Mozūrų vaivadijos Kentšyno apskrities Kentšyno valsčiui.

Geografija

259 gyventojai (2008 m.). Kaimo pagrindinė gatvė įsilieja į vaivadijos kelią , kuris jungia Barštyną su Lėciumi. Ši trasa veda ir į apskrities centrą Kentšyną, kuris nuo kaimo nutolęs vos per tris kilometrus. Černikuose išlikusi geležinkelio stotelė, nors traukiniai maršrutu Kentšynas–Ungura kursuoja tik retkarčiais, tenkinant turistų poreikius. Dviejų kilometrų atstumu telkšo Moj ir Sieročio ežerai.

Istorija

1907 m. pastatytas viadukas virš geležinkelio linijos Kentšynas–Ungura

Kaimas įkurtas 1394 m., sutinkamai su Kulmo teisyno reikalavimais. XIV a. jam priklausė 41 hufas dirbamos žemės. Jau tada Černikuose (tuo metu Schwarzstein'e) veikė karčiama ir malūnas, stovėjęs ant upeliuko iš Sieročio ežero. Malūno pastatas prie bažnyčios nugriautas XX amžiuje, o 1920 m. buvo pastatyta nedidelė hidroelektrinė. 1907 m. šalia kaimo nutiestas geležinkelis, keleiviniai traukiniai juo važinėjo iki 1992 m., o prekiniai – iki 2000 m.

Bažnyčia

Paminklinis Krucifiksas bažnyčioje

Pasak padavimo, dabartinio šventoriaus vietoje seniau augo prūsų garbinamas šventas gojus. Nedidelio tūrio bažnytėlė iškilusi ant kalvos, kurios pietinė ir vakarinė pusės staigiai leidžiasi žemyn. Pastatas atsirado XIV a. pabaigoje, dukart buvo kapitaliai atnaujintas: 1749–50 ir 1771–72 metais. 1885 m. buvo išmūrytas bokštas, o XIX a. pabaigoje pristatyta zakristija ir prieangis (šiaurinėje pusėje). Po 1945 m. perduota katalikams. Paskutinį kartą Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bei Švč. Dievo Motinos Škaplierinės bažnyčia remontuota 1990 m.

Iš neogotikinės bažnytinės įrangos išliko nedaug kas. Minėtinas krikšto indas, XV a. iškaltas iš granito. Pagal padavimą, virš įėjimo buvo prikaltos dvi pasagos, primindamos suktą „šinkorką“ (smuklininkę) iš gretimo Nakomiadų kaimo. Karčiamoje skiedusi alų, ji buvo nubausta – paversta kumele, kurios Švarcštaino kalvis nespėjo pakaustyti ir taip išvaduoti iš velnio kerų. Vieną mitologinę pasagą pagrobė 1656 m. kaimą užpuolusi totorių kariuomenė, o kitą patys kaimiečiai padovanojo Prūsijos karaliui Frydrihui Vilhelmui I jo karūnavimo proga.

Mitologinis akmuo

Rytiniame Mojo ežero krante guli įspūdingas riedulys – bartų aukojimo akmuo (spėjama, kad viršutinėje dalyje esantis įdubimas galėjo tarnauti kaip aukojimo dubuo). Jo aukštis siekia 1,25 m, o apjuosti prireiktų 9 m ilgio virvės. Šalia didžiulio akmens guli ir mažesnis, plokščias. Pastarasis taip pat galėjo būti naudojamas kaip „aukojimo stalas“. Netoliese išliko senovinės kapinės.

Nuo šio didelio riedulio kilęs ir pats kaimo pavadinimas – Švarcštain (vok. Schwarzstein–liet. Juodas Akmuo). Po Antrojo pasaulinio karo kaimą perdavus Lenkijai, jis taip pat dar kurį laiką buvo vadinamas Čarni Kamen (lenk. Czarny Kamień–liet. Juodas Akmuo), vėliau pervadintas į Černikus.

Šaltiniai

• Czerniki – Schwarzstein Archyvuota kopija 2021-06-14 iš Wayback Machine projekto.
• Czerniki Archyvuota kopija 2018-11-09 iš Wayback Machine projekto.
• Głaz narzutowy Archyvuota kopija 2017-07-01 iš Wayback Machine projekto.
• Akmuo nuotraukuose

Literatūra

• Tadeusz Swat. Dzieje Wsi // Aniela Bałanda ir kt. Kętrzyn. Z dziejów miasta i okolic – Pojezierze: Olsztyn, 1978 psl. 166–167 (Seria monografii miast Warmii i Mazur)