Žygintas Pečiulis
| Žygintas Pečiulis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1955 m. lapkričio 29 d. Pramezys, Prienų rajonas |
| Mirė | 2021 m. rugpjūčio 23 d. (65 metai) Vilnius |
| Veikla | žurnalistas |
| Išsilavinimas | humanitarinių mokslų daktaras |
| Alma mater | 1987 m. Leningrado teatro, muzikos ir kino institutas |
Žygintas Pečiulis (1955 m. lapkričio 29 d. Pramezyje, Prienų rajone – 2021 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje[1][2]) – žurnalistas, habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, profesorius, buvęs LRT Tarybos pirmininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1979 m. Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. 1987 m. Leningrado teatro, muzikos ir kino institute apgynė disertaciją „Lietuvos televizijos teatras. 1957–1982“. 2007 metais atliko habilitacijos procedūrą, pateikęs darbų apžvalgą „Televizijos kaitos proceso sisteminės analizės metmenys“. VU žurnalistikos studijų programų studentams dėstė kursus: televizijos žurnalistika, televizijos teorija ir kritika, televizijos analizės principai, audiovizualinė žiniasklaida, efektyvi komunikacija, šiuolaikinės visuomenės informavimo priemonių tendencijos.
Jis buvo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Apeliacinės komisijos narys, Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkas ir žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto narys, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kultūros programų konkurso vertinimo komisijos narys, Tarptautinės mokslinės recenzuojamos duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertas, Spaudos, radijo ir televizijos kritikos projekto internete („Projektas Ž“) vadovas (Lietuvos žurnalistikos centro projektas, kurį remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas).
Žurnalistinis darbas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo 1978 iki 1991 metų dirbo Lietuvos radijo ir televizijos redaktoriumi. 1993–2000 metais dirbo žurnalistu savaitraštyje „Kalba Vilnius“. Nuo 2000 metų buvo „Lietuvos ryto“ savaitinio televizijos priedo „TV antena“ apžvalgininkas. Buvo vienas iš Gži internetinio portalo, siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių.[2]
Palaidotas Liepynės kapinėse.[3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Iki ir po televizijos. Žvilgsnis į XX amžiaus audiovizualinės masinės komunikacijos fenomeną. Vilnius: Versus Aureus, 2007. 256 p. ISBN 978-9955-699-73-6.
- Efektyvi komunikacija (praktinis vadovas). Vilnius: Versus Aureus, 2004. 216 p. ISBN 9955-601-33-7.
- Televizijos žurnalistika. Vilniaus universiteto leidykla, 2002. 304 p. ISBN 9986-19-456-3.
- Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika. Vilnius: LRT leidybos centras, 1997. 270 p. ISBN 9986-9122-0-2.
- Videoteatras. Lietuviškųjų vaidybinių programų raida (1957–1982). Vilnius, 1994. p. 96.
- Televizijos dramaturgija. Studijų priemonė. Vilniaus universiteto leidykla, 1993. p. 72.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ MELC. Žygintas Pečiulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-01. Nuoroda tikrinta 2021-08-23.
- ↑ 2,0 2,1 Mirė žurnalistas, Vilniaus universiteto profesorius Žygintas Pečiulis
- ↑ https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1455980/mire-zurnalistas-vilniaus-universiteto-profesorius-zygintas-peciulis