Žilino kaimo gyvenvietė
Išvaizda
Žilino kaimo gyvenvietė rus. Жилинское сельское поселение | |
---|---|
Valstybė | Rusijos Federacija |
Sritis | Kaliningrado sritis |
Rajonas | Nemano rajonas |
Administracinis centras | Žilinas |
Gyvenviečių | 18 |
Vadovas | Valentina Gustaitienė |
Gyventojų | 2 937 |
Pašto kodas | 238725 |
Tel. kodas | (+7) 40162 |
Žilino kaimo gyvenvietė (rus. Жилинское сельское поселение) – kaimo gyvenvietė Rusijos Federacijos anklavo Kaliningrado srities Nemano rajone. Centras – Žilinas. 2009 m. 2 937 gyventojai.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įsteigta vykdant municipalinę reformą 2008 m. birželio 30 d. Ribojasi šiaurėje su Sovetsko miestu, rytuose su Nemano miesto gyvenviete, pietryčiuose su Lunino kaimo gyvenviete, pietuose su Černiachovsko rajono Kalužskojės kaimo gyvenviete, pietvakariuose su Slavsko rajono Bolšakovo kaimo gyvenviete, vakaruose su Slavsko miesto gyvenviete.[2]
Kaliningrado srities įstatymu Nr. 257. Žilino kaimo gyvenvietę sudaro: [3] [4] [5][6]
- Barsukovka, gyvenvietė,
- Bobrai, gyvenvietė,
- Duminičiai, gyvenvietė,
- Fadejevas, gyvenvietė,
- Govorovas, gyvenvietė,
- Kanašas, gyvenvietė,
- Lukjanovas, gyvenvietė,
- Novokolchoznojė, gyvenvietė,
- Obručevas, gyvenvietė,
- Pelevinas, gyvenvietė,
- Puškinas, gyvenvietė,
- Rudakovas, gyvenvietė,
- Stanovojė, gyvenvietė,
- Šepetovka, gyvenvietė,
- Vatutinas, gyvenvietė,
- Zagorskojė, gyvenvietė,
- Zaicevas, gyvenvietė,
- Žilinas, miestelis.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Паспорт муниципального образования „Неманский муниципальный район“ Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Žilino kaimo gyvenvietė wikimapia.org
- ↑ Žilino kaimo gyvenvietė bankgorodov.ru
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии / Л. Палмайтис; Европейский институт рассеянных этнических меньшинств. – Б. м.: Б.и., 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai = Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta: jų kilmė ir reikšmė. Vilius Pėteraitis; Mažosios Lietuvos fondas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882