Žarėnų koplyčia

55°50′06″š. pl. 22°12′09″r. ilg. / 55.83494°š. pl. 22.202406°r. ilg. / 55.83494; 22.202406

Žarėnų koplyčia

Savivaldybė	Telšių rajonas
Gyvenvietė	Žarėnai
Adresas	Plungės g.
Statybinė medžiaga	akmenų mūras
Pastatyta (įrengta)	XIX–XX a.

Žarėnų koplyčia – mauzoliejinė kapinių koplyčia, stovinti Telšių rajone, Žarėnų miestelio kapinėse, Plungės g., priklausančiose Žarėnų Šv. vyskupo Stanislovo parapijai,^[1] 0,5 km į pietvakarius nuo bažnyčios, 150 m į rytus nuo Žarnos upelio. Link koplyčios veda pagrindinis kapinių takas. Į kapines patenkama pro aukštus raudono mūro arkinius vartus, ant kurių dešiniojo stulpo įrengta juodo granito memorialinė lenta.

Kapinių koplyčia atidaroma per Visus Šventuosius ir per kitas didžiąsias metų bei parapijos šventes. Tuomet pastatomas laikinas (kilnojamas) altorius, aukojamos šv. Mišios.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčią XIX–XX a. sandūroje pastatė vietos dvarininkų Underavičių giminė. Žarėnų dvarą po Nagurskių valdę Underavičiai dar ir Pirmojo pasaulinio karo metais, kraštotyrininko M. E. Brenšteino (Michal Eustachy Brensztejn 1874–1938) duomenimis, bandė apylinkes lenkinti, bet nesėkmingai.

Kol nebuvo Žarėnų bažnyčios, koplyčia tarnavo ne tik kaip laidojimo vieta, bet čia vyko ir pamaldos. Kriptoje buvo užmūryti palaidoti palaikai.^[2]

Senieji gyventojai prisimena, kad dvarininkas Juozas Underavičius anksti pasimirė iššvaistęs savo turtą. Jo žmona Ona liko našlė su dviem dukterimis, sunkiai vertėsi. Vėliau gimus sūnui, jį augino kiti giminės. J. Underavičius buvo balzamuotas ir palaidotas Žarnos kapinių koplyčios kriptoje.^[3] Koplyčios išorinėje sienoje įmūrytas akmuo su balta atminimo lenta ir įrašu „AtA. Underavičių šeima“.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo kapinių pagrindinių (didžiųjų) vartų tiesus takas veda prie koplyčios, pagrindiniu šiaurės vakarų fasadu atgręžtos į juos. Koplyčios pastatas vientiso tūrio, sumūrytas iš akmenų ir raudonų molio plytų, su žemu akmens mūro cokoliu, stačiakampio plano. Vietomis atnaujintas mūras skiriasi nuo senojo. Koplyčia dengta dvišlaičiu šiferio stogu, kurio galuose kyla nedideli metalo kryžiai. Ji lakoniškų architektūros formų, su simetrišku pagrindiniu fasadu, kurį užbaigia plokščias trikampis plytų mūro skydas. Vidurinėje fasado dalyje įrengtas portalas, aprėmintas plytų apvadais ir užbaigtas pusapskrite sąrama. Įėjimo durys dvivėrės, medinės, apkaltos „eglute“. Virš portalo, ant akmens mūro sienos, įkomponuotas nedidelis kryžius, sudarytas iš siaurų plytų. Abu šoniniai fasadai simetriški, sumūryti iš akmenų, su raudonų plytų intarpais kampuose. Sienose – du aukšti pusapskričių arkų langai, papuošti plytų apvadais. Galinis pietryčių fasadas aklinas, užbaigtas raudonų plytų skydu. Vidaus erdvė vientisa, dengta mediniu cilindriniu skliautu. Sudėtos lentų grindys. Koplyčioje ant sienos pritvirtintas medinis kryžius su Nukryžiuotoju.^[3]