Pereiti prie turinio

Juba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šviežia juba, išgriebta nuo sojų pieno paviršiaus.
Džiovinta juba, parduodama Kiote.

Juba (nuo jap. ゆば = yuba) – kaitinamo sojų pieno paviršiuje susidaranti baltyminga balta plėvelė. Tai tradicinis sojų produktas Rytų Azijos šalyse.[1]

Manoma, kad juba pradėta gaminti Kinijoje, o iš ten kartu su budistų vienuoliais, praktikavusiais vegetarišką mitybą, išplatinta po aplinkines šalis. Pirmieji rašytiniai kinų ir japonų šaltiniai jubą mini XVI a. pabaigoje.[2] XX a. antroje pusėje jubos gaminimas Kinijoje buvo mechanizuotas, pastatytos pirmos specializuotos gamyklos. Atpigus kainai, juba kinų emigrantų buvo išpopuliarinta ir daugelyje kitų šalių.

Japonijoje jubos gamybos centru ilgą laiką buvo Kiotas. Iš jubos pagaminti patiekalai Japonijoje lig šiol tampriai siejami su budistine vegetariška virtuve, ji nėra tapusi kasdieniu valgiu.[3]

Gamyba ir naudojimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juba gaminama kaitiant sojų pieną atvirame inde maždaug 80–90 °C temperatūroje ir nugriebiant paviršiuje susidarančias baltymingas plėveles. Jos vartojamos iš karto šviežios, o siekiant išsaugoti ilgesniam laikui – sudžiovinamos.

Juba paprastai parduodama kaip sausi trapūs lakštai, kurie tampa lankstūs išbrinkinti vandenyje. Iš jubos daromi įvairūs valgiai, ji dedama į sriubas. Manoma, kad jau prieš kelis šimtus metų budistų vienuoliai Kinijoje iš susluoksniuotos jubos gabaliukų gamindavo mėsą primenančius patiekalus (jubos „vištieną“, „antieną“ ir pan.) Tokie valgiai lig šiol populiarūs Kinijoje, Taivane, kai kuriose Pietryčių Azijos šalyse.

Maistinė vertė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džiovinta juba turi 53 % baltymų, 28 % riebalų, 9 % angliavandenių, yra geras kalcio, geležies, magnio, fosforo, cinko, B grupės vitaminų (išskyrus B12) šaltinis.[4]

  1. Akiko Aoyagi. Tofu & Soymilk Production: A Craft and Technical Manual, Soyinfo Center, 2001
  2. History of Yuba - The Film That Forms atop Heated Soymilk (1587-2012), SoyInfo Center
  3. History of Yuba, SoyInfo Center
  4. 五訂増補日本食品標準成分表 Archyvuota kopija 2013-01-28 iš Wayback Machine projekto., Ministry of Education, Culture, Sports, Science and Technology of Japan