Pereiti prie turinio

Berilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Berilis (Be)
Periodinė grupė Šarminė žemė
Atomo numeris 4
Išvaizda Kietas lengvas metalas
Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)
9,01218 а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys 112 pm
Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)
898,8 (9,32) kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija [He] 2s²
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys 90 pm
Jono spindulys 35 (+2e) pm
Elektroneigiamumas 1,57 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas -1,69
Oksidacijos laipsniai 2
Termodinaminės savybės
Tankis 1,848 g/cm³
Šiluminė talpa 1,824 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas 201 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra 1551 K
Lydymosi šiluma 12,21 kJ/mol
Virimo temperatūra 3243 K
Garavimo šiluma 309 kJ/mol
Molinis tūris 5,0 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė heksagoninė
Gardelės periodas 2,290 Å

Berilis – cheminis elementas, periodinėje elementų lentelėje žymimas Be. Metalas.

Berilis

Berilio lydiniai yra ypatingai tvirti, elastingi ir lengvi, atsparūs dilimui, tačiau labai brangūs, todėl naudojami tik aviacijoje, tiksliuosiuose mechanizmuose ir pan. Berilis yra labai efektyvus legiruojantis priedas, padidinantis lydinių kietumą, atsparumą korozijai, dilimui ir pan. Technikoje plačiausiai naudojamos berilio bronzos, iš kurių daromos spyruoklės magnetiškai jautriuose prietaisuose (pvz., laikrodžiuose). Naudojamas branduolinėje energetikoje, kaip neutronų lėtiklis, neutronų veidrodžiams gaminti, kapsuliniuose neutronų šaltiniuose. Daugelis berilio junginių yra toksiški, apsinuodijimas sukelia beriliozę.

Pavadinimo kilmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elemento pavadinimas yra indiškos kilmės: gr. beryllos, beryl, -> prakrito k. veruliya -> pali k. veuriya -> tamil. veiruor, viar  – tapti baltu, blykšti. Kita versija teigia, kad pavadinimas galėjęs kilti nuo mineralo berilo, o pastarasis – nuo Indijos miesto Veluro.

Berilis anksčiau buvo taip pat žinomas kaip gliucinis (gr. glykys – saldus) dėl saldaus jo druskų skonio. Toks pavadinimas buvo ypač populiarus Prancūzijoje.