Pereiti prie turinio

Zika karštinė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zika karštinė

Išbėrimas Zika karštinės infekcijos metu
ICD-10U06.9 kodas pakeistas nuo 2015 m. gruodžio 21 d.
ICD-9066.3

Zika karštinė, taip pat žinoma kaip Zika virusinė liga, – tai liga, kurią sukelia Zika virusas.[1] Simptomai yra panašūs į Dengė karštligės.[1] Daugeliu atvejų (60–80 %) simptomų nėra.[2] Simptomai, jų esant, yra tokie: karščiavimas, paraudusios akys, sąnarių skausmas, galvos skausmas, ir makulopapulinis bėrimas.[3][1] Apskritai, simptomai yra švelnūs ir tęsiasi mažiau nei septynias dienas.[4] Pirminės 2015 m. infekcijos metu mirčių užregistruota nebuvo.[2] Manoma, kad infekcija yra susijusi su Guillain–Barré sindromu.[2]

Priežastis ir diagnozė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zika karštinę daugiausia platina Aedes genties uodai.[4] Galimas daiktas, kad ja taip pat galima užsikrėsti lytinių santykių metu ir atliekant kraujo perpylimą.[4] Liga gali plisti iš motinos – negimusiam kūdikiui bei sukelti mikrocefaliją.[1][2] Žmogui sergant, karštinė diagnozuojama tikrinant, ar kraujyje, šlapime ar seilėse yra viruso RNR.[4][1]

Profilaktika ir gydymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Profilaktikos esmė – uodų įgėlimų skaičiaus sumažinimas ligos pasireiškimo zonose.[4] Norint išvengti uodų įgėlimų, patariama naudoti vabzdžių repelentus, drabužius, uždengiančius didžiąją kūno dalį, tinklelius nuo uodų ir pašalinti stovintį vandenį, kadangi būtent jame uodai dauginasi.[1] Efektyvios vakcinos nėra.[4] 2015 m. dėl viruso protrūkio Brazilijos sveikatos priežiūros pareigūnai planuojančioms pastoti moterims patarė atidėti nėštumą. Taip pat rekomenduojama, kad nėščios moterys nekeliautų į vietoves, kuriose buvo užfiksuotas viruso protrūkis.[5][4] Nors specifinio gydymo metodo nėra, paracetamolis (acetaminofenas) gali padėti sušvelninti simptomus.[4] Gultis į ligoninę reikalinga tik retais atvejais.[2]

Istorija ir epidemiologija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ligą sukeliantis virusas pirmą kartą išskirtas 1947 m.[6] Pirmasis dokumentais pagrįstas protrūkis tarp žmonių įvyko 2007 m. Mikronezijoje.[4] 2016 m. sausį liga buvo užfiksuota dvidešimtyje Amerikos regionų.[4] Žinoma, kad liga taip pat pasireiškia Afrikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno šalyse.[1] Dėl ligos protrūkio, kuris prasidėjo Brazilijoje 2015 m., Pasaulio sveikatos organizacija 2016 m. vasarį paskelbė tarptautinės svarbos ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją.[7]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 „Zika virus“. WHO. 2016 m. sausio mėn. Nuoroda tikrinta 2016-02-03.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 „Factsheet for health professionals“. ecdc.europa.eu. Nuoroda tikrinta 2015-12-22.
  3. Musso, D.; Nilles, E.J.; Cao-Lormeau, V.-M. (2014). „Rapid spread of emerging Zika virus in the Pacific area“. Clinical Microbiology and Infection. 20 (10): O595–6. doi:10.1111/1469-0691.12707. PMID 24909208.
  4. 4,00 4,01 4,02 4,03 4,04 4,05 4,06 4,07 4,08 4,09 Chen, LH; Hamer, DH (2016-02-02). „Zika Virus: Rapid Spread in the Western Hemisphere“. Annals of internal medicine. PMID 26832396.
  5. „Brazil warns against pregnancy due to spreading virus - CNN.com“. CNN. Nuoroda tikrinta 2015-12-24.
  6. Haddow, AD; Schuh, AJ; Yasuda, CY; Kasper, MR; Heang, V; Huy, R; Guzman, H; Tesh, RB; Weaver, SC (2012). „Genetic characterization of Zika virus strains: geographic expansion of the Asian lineage“. PLoS neglected tropical diseases. 6 (2): e1477. PMID 22389730.
  7. „WHO Director-General summarizes the outcome of the Emergency Committee regarding clusters of microcephaly and Guillain-Barré syndrome“. WHO. 2016-02-01. Nuoroda tikrinta 2016-02-03.