Zigmas Aleksandravičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Zigmas Aleksandravičius (1911 m. sausio 1 d. Girdžiuose, Raseinių apskritis1965 m. kovo 5 d. Vilniuje) – Lietuvos vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis muzikos mokytojas buvo tėvas vargonininkas. Būdamas devynerių metų, Zigmas jau sugebėjo prie vargonų pavaduoti tėvą. 19231929 m. savarankiškai vargonininkavo Nemajūnuose, Gegužinėje ir vadovavo bažnytiniams chorams.

1929–1935 m. muzikinį darbą tęsė Alytuje: vargonininkavo, vadovavo parapijos ir Aukštesniosios miškininkų mokyklos chorams. Sėkmingiausiai dirbo su miesto pasaulietiniu choru, kuris nemažai koncertavo, dainavo Kauno radiofone. Alytuje surengė apie 50 vokalinės ir instrumentinės muzikos koncertų – pats dirigavo, vargonavo ir skambino fortepijonu.

Dirbo ir kartu studijavo Kauno konservatorijoje: 1936 m. baigė Nikodemo Martinonio vargonų ir Balio Dvariono fortepijono klases. 1936–1937 m. tobulinosi pas garsųjį vargonų virtuozą prof. M. Duprė Paryžiuje ir pas F. Džermoni Romoje. 1938 m. dar baigė Vatikano universitete Muzikos fakultetą, o 1939 m. – Prahos konservatorijos prof. O. Šino kompozicijos klasę, taip pat studijavo dirigavimą P. Dedečeko klasėje. 1939 m. išrinktas į Lietuvos muzikų draugijos Vargonininkų sekciją.

1939–1945 m. Kauno konservatorijoje dėstė vargonų mokslą ir grigališkąjį choralą. 1945–1959 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos specialiųjų teorinių disciplinų dėstytojas, nuo 1947 m. docentas, priklausė Lietuvos kompozitorių sąjungai.

Sukūrė apie 100 chorinių ir solo dainų, harmonizavo lietuvių liaudies dainų, parašė stambių vokalinių ir instrumentinių kūrinių: operas „Dangutė“ (1962 m.) ir „Vasaros nakties sapnas“ (nebaigta), poemas chorams „Jūratė ir Kastytis“, „Uosis ir žmogus“, kūrinių vargonams, fortepijoninį trio (1939 m.), koncertą smuikui ir orkestrui (1959 m.), dvi simfonines poemas (1960 m.), koncertą-simfoniją (1963 m.) [1], simfonines variacijas, fortepijoninį trio (1939 m.), kūrinių vargonams, poemų chorui, dainų, fugų mišriam chorui lietuvių liaudies dainų temomis. Kūryboje laikėsi klasikinių tradicijų.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. - Vilnius, 1999.
  2. Zigmas Aleksandravičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. - 310 psl.