Zigmantas Citavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Zigmantas Citavičius
Zygmunt Cytowicz.jpg
Zigmantas Citavičius
Gimė 1833 m. rugpjūčio 11 d.
Padubysys, Rusijos imperija
Mirė 1863 m. balandžio 6 d. (29 metai)
Tytuvėnai, Rusijos imperija
Tėvas Stanislovas Citavičius
Motina Vincenta Marchlevičiūtė
Veikla Dvarininkas, sukilėlis, karininkas.

Zigmantas Citavičius (1833 m. rugpjūčio 11 d. Padubysyje, Rusijos imperija – 1863 m. balandžio 6 d. Tytuvėnuose, Rusijos imperija) – dvarininkas, 1863 m. sukilimo dalyvis, Raseinių apskrities karinis viršininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1833 m. rugpjūčio 11 d. Padubysyje, tėvas Stanislovas Citavičius, motina Vincenta Marchlevičiūtė. Baigė Sankt Peterburgo kadetų mokyklą ir įstojo į kavalerijos dalinius. 1853 m. suteiktas karininko laipsnis. 1856 m. mirus tėvui grįžo prižiūrėti šeimos žemių, apsigyveno Šaukoto dvare. Prasidėjus 1863 m. sukilimui paskirtas Raseinių apskrities kariniu viršininku. Būdamas viršininku rūpinosi gyventojų apginklavimu bei ginklų pirkimu iš Prūsijos karalystės. Tytuvėnų miške subūręs 300 vyrų būrį, už kelių kilometrų nuo miestelio, ant Tytuvos upelio kranto, vietovėje, vadinamoje Čigonpieve buvo įsitvirtinę ir ruošėsi švęsti Velykas, bet vietinio valstiečio išduoti, buvo rusų kuopos surasti ir apsupti. Rusijos kariuomenė sužinojusi apie stovyklos vietą balandžio 5 d. pradėjo stovyklos puolimą. Kitą dieną per kautynes žuvo pats Z. Citavičius ir 40 jo bendražygių.[1] Taip pat žuvo jo adjutantas Stankevičius, 5 sukilėliai pateko į nelaisvę. Priešas paėmė 50 šautuvų, 35 dalgius, kardų ir kitų reikmenų. Likusius sukilėlius surinko Z. Citavičiaus būryje kavalerijai vadovavęs Mykolas Puidokas (buvęs Tytuvėnų dvaro ekonomas). Tytuvėnų regioniniame parke yra paminklinis akmuo, pastatytas 1968 metais. Jis žymi sukilėlių palaidojimo vietą. Kelias, vedantis prie kapo, pavadintas sukilėlių keliu. Viena ilgiausių Tytuvėnų gatvių 1992 m. savivaldybės sprendimu pavadinta Zigmanto Citavičiaus vardu.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]