Za dinastija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Za dinastija
buvusi karalystė
VIII a. – XIII a. Blank.png
Location of
Za dinastijos valdomas Songajus ir kitos valstybės suirimo XIII a. pr.
Sostinė Kaukau, Gao-Sanė
Valdymo forma monarchija
Karaliai
 (pirmasis) Alajamanas
 (paskutinis) Bada
Era Viduramžiai
 - Susikūrimas VIII a. m.
 - Nukariauja Malis XIII a. m.

Za (dar žinoma kaip Dia, Zuwa ar Zaghe) – pusiau legendinė Afrikos dinastija ir jos valdyta karalystė, VIII–XIII a. egzistavusi dab. Malio (Tombuktu regiono pietinė dalis, Gao regiono vakarinė dalis) ir Nigerio teritorijose. Koncentravosi siaurame Nigerio upės slėnyje. Priklauso Sahelio civilizacijai.

Valstybės kūrėjai buvo songajai. Sostinės buvo Gao, arabų vadinamas Kaukau (Kawkaw) ir Sarnahas, tapatinamas su archeologine vietove Gao-Sanė (Gao-Saney). Todėl karalystė dar vadinama Gao karalyste ar net Gao imperija.

Iš šios karalystės laikų beveik nėra likę archeologinių radinių, o visos žinios apie ją gaunamos iš tuometinių arabų keliautojų, kurių nė vienas karalystės nebuvo pasiekęs. Todėl žinios apie šią dinastiją ir valstybę vis dar kelia daug klausimų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Songajų etninės žemės buvo Nigerio slėnio atkarpa, esanti į rytus nuo didžiosios kilpos. Jau VII a. čia susikūrė pirmosios didesnės gyvenvietės, lėtai konsolidavosi valdžia.

Anksčiausias karalystės paminėjimas yra IX a. Chorezmio raštuose. Tame pačiame amžiuje kitas geografas, Jakubas, rašė:

„Yra Kaukau karalystė, kuri yra didžiausia iš visų valstybių Sudane, svarbiausia ir galingiausia. Visi karaliai paklūsta jos karaliui. Al-Kaukau – miesto pavadinimas. Be to, yra daug karalysčių, kurių valdovai paklūsta jam ir pripažįsta jo viršenybę, nors jie yra karaliai savo žemėse.“

Karalystė klestėjo kaip svarbus karavanų prekybos taškas, mat per ją ėjo karavanų kelias iš Egipto į Vagadu vakaruose. Šiais keliais atėjo islamas ir bent nominaliai vietos valdovai ir gyventojai jį priėmė. Jau X a. šaltiniuose viena iš karalystės sostinių, Sarnah, buvo aprašoma kaip klestintis miestas ir karavanų kelių susikirtimo centras su turgumis, pirklių namais.

Ankstyviausias minimas karalystės valdovų sąrašas aptinkamas keliuose XVII a. šaltiniuose, tarp kurių yra Tarich as-Sudan. Čia minimi 32 karalystės valdovai (Zuwa dinastija), kurių 15-ajam eilėje, Kusojui, priskiriamas oficialus islamo įvedimas. Manoma, kad tai turėjo įvykti XI a. II pusėje, ir čia didelę įtaką turėjo tuo metu Sudane galinga Almoravidų dinastija. Kai kurių Za dinastijos valdovų istoriškumas buvo patvirtintas archeologiniais kasinėjimais, ypač 1939 m. aptikus karalių įrašus Gao-Sane, kur šie valdovai įvardijami kaip Zaghe dinastija.

XIII a. pabaigoje Malio imperijos įkūrėjas Sundiata Keita užkariavo songajus ir įjungė Za dinastijos valstybę į imperijos sudėtį. Nuo tada songajų regionas buvo administruojamas kaip Gao provincija. XIV a. iš čia kilo Suni dinastija, kuri įkūrė Songajų imperiją.

Valdovų sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Alayaman
  2. Zakoi
  3. Takoi
  4. Ikoi
  5. ʿAlī Fay
  6. Biya Kumay
  7. Bī/Bay
  8. Karay
  9. Yama Karaway
  10. Yuma Dunku
  11. Yuma Kībuʿu
  12. Kūkura
  13. Kinkin
  14. Kusoy
  15. Kusur Dāri
  16. Hin Kun Wunka Dum
  17. Biyay Koi Kīma
  18. Koy Kīmi
  19. Nuntā Sanay
  20. Biyay Kayna Kinba
  21. Kayna Shinyunbu
  22. Tib
  23. Yama Dao
  24. Fadazaw
  25. ʿAlī Kur
  26. Bēr Falaku
  27. Yāsiboy
  28. Dūru
  29. Zunku Bāru
  30. Bisi Bāru
  31. Badā
Vakarų Sahelio istoriniai regionai ir imperijos Mali-orn.png
Regionai: Diafanu (Kaarta) | Gana | Baraquri | Manden (Kenedugu, Vasulu) | Segu | Vidinė Nigerio Delta (Masina, Dina) | Songajus
Hegemonijos: Vagadu (VIII–XI a.) > Soso (XII–XIII a.) > Malis (XIII–XIV a.) > Songajus (XV–XVI a.) > Bamana (XVII–XVIII a.) > Tukuleras (XIX a.)