Kaarta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kaarta Bamanan Famamara
Kaarta
Tukulerų imperijos vasalė nuo 1854 m.
Blank.png
1753 – 1890 Flag of France.svg
Sostinė Nioro
Valdymo forma monarchija
Faama
 1690 - 1700 Sekolo "Bemfa"
 iki 1890 Gossi
Era Naujieji laikai
 - Atsiskiria nuo Bambarų imperijos 1753 m., 1753
 - Įjungimas į Prancūzijos koloniją 1890 m.

Bambarų Kaartos karalystė (bambarų kalba: Kaarta Bamanan Famamara) – istorinė Afrikos valstybė, 1753–1890 m. egzistavusi dab. vakarų Malio (Kajeso regionas) ir pietvakarių Mauritanijos (Hod el Garbio ir Asabos vilajų) teritorijoje. Ją sukūrė bambarų tauta.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaartos valstybė susiformavo istoriniame Diafanu regione. Dar XVII a. viduryje nuo Segu mieste valdžiusios bambarų kilmės dinastijos Kulibali, atskilo jos atšaka, kuri rezidavo Sunsana mieste. Kuomet XVIII a. pradžioje Segu Kulibali dinastija įkūrė Bamarų imperiją, Sunsanos Kulibali (dar vadinami Masasi) neprisijungė prie imperijos ir įkūrė atskirą Kaartos valstybę su sostine Nioro mieste.

Karai tarp Kaartos ir Bamarų imperijos vyko nuolat, ir Bamarų imperijos kariuomenė keletą kartų nusiaubė Kaartą. Tačiau XIX a. pradžioje Kaarta sustiprėjo ir tapo regiono lydere. Karalius Musa Kurabo vykdė karus prieš Futa Toro, 1803 m. nukariavo Chaso valstybėlę Bambuko regione. Karaliaus Bodian Mariba laikais Karta siaubė Galamo, Bondu, Salumo karalystes vakaruose.

Valdant Mamadi Kandijan (1843–1854 m.) pietuose iškilo galinga fulbių džihado valstybė Tukulerų imperija. 1854 m. Tukulerų valdovas Umaras Talis nukariavo Nioro sostinę ir išžudė visą valdovo šeimą. Kaarta buvo paversta Tukulerų imperijos vasale, o jos fama buvo skiriami iš centrinės valdžios ir lojalūs Tukulerų imperijai.

Kaartoje interesus reiškė ir prancūzai, kurie ją suvokė kaip grėsmę vasaliniam Futa Toro imamatui. 1878 m. jų ekspedicija sunaikino Sabucirės fortą ir nukariavo didelę dalį Kaartos. 1890 m. Prancūzai nukariavo likusią teritorijos dalį. 1904 m. Kaarta oficialiai aneksuota ir įjungta į Prancūzijos Vakarų Afriką.

Fama sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visos datos apytikrės.

  • 1690–1700 Sekolo „Bemfa“
  • 1700–1709 Fulakoro
  • 1709–1760 Sebe
  • 1760–1780 Denibabo
  • 1780–1799 Sirabo
  • 1799–1808 Musakura „Fulafo“
  • 1808–1811 Ntinkoro
  • 1811–1815 Sakhaba
  • 1815–1832 Bodyan Moriba
  • 1832–1843 Nyaralen Garan
  • 1843–1854 Mamadi „Kandyan“
  • Tukulerų imperijos vasalai:
    • 1854–1867 Diringa Mori
    • 1867–18.. Bussei
    • 18..–18.. Dama
    • 18..–18.. Allahi
    • 18..–18.. Moriba
    • 18..–18.. Gossi
Vakarų Sahelio istoriniai regionai ir imperijos Mali-orn.png
Regionai: Diafanu (Kaarta) | Gana | Baraquri | Manden (Kenedugu, Vasulu) | Segu | Vidinė Nigerio Delta (Masina, Dina) | Songajus
Hegemonijos: Vagadu (VIII–XI a.) > Soso (XII–XIII a.) > Malis (XIII–XIV a.) > Songajus (XV–XVI a.) > Bamana (XVII–XVIII a.) > Tukuleras (XIX a.)