William Wordsworth
William Wordsworth | |
---|---|
Gimė | 1770 m. balandžio 7 d. Kokermutas, Kamberlandas, Anglija |
Mirė | 1850 m. balandžio 23 d. (80 metų) Rideilis, Vestmorlandas, Anglija |
Tautybė | anglų |
Veikla | anglų poetas, rašytojas |
Viljamas Vordsvortas – (angl. William Wordsworth; 1770 m. balandžio 7 d., Cockermouth - 1850 m. balandžio 23 d., Rydal Mount) – anglų romantikas, poetas bei, kartu su Samuel Taylor Coleridge, romantizmo epochos pradininkas Anglijoje. Vienas jo žymiausių kūrinių yra „Lyrinės baladės“, į kurias poetas įtraukė žymiąją „Pratarmę“ - pirmąją anglų romantinės poezijos manifestą.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viljamas Vordsvortas gimė Kokermute (Cockermouth), kitaip vadinamame Ežerų krašte, Anglijoje. Jo tėvas Džonas Vordsvortas buvo neturtingas advokatas, turtingo ir ekscentriško turtuolio Džeimso Louterio (James Lowther) įgaliotinis. Nuo 1787 iki 1791 m. studijavo Kembridžo universitete. Baigęs studijas lankėsi Prancūzijoje, kur aistringai palaikė Didžiosios prancūzų revoliucijos idėjas, tačiau buvo sukrėstas Teroro valdymu ir liko labai nusivylęs.
Netrukus, 1793 m., išspausdino savo pirmuosius eilėraščius. Kai gavęs palikimą kartu su savo jaunesne seserimi Dorote Vordsvort (Dorothy Wordsworth) apsigyveno Somerseto grafystėje, esančioje netolimoje Samuelio Teiloro Kolridžo kaimynystėje, prasidėjo šių dviejų garsių poetų artima draugystė ir kūrybinis bendradarbiavimas. Jau 1798 m. jie kartu išleido savo pirmąjį bendrą baladžių rinkinį pavadinimu „Lyrinės baladės", kuris ir tapo vienas iš svarbiausiu anglų romantizmo įvykiu. Vordsvortas teigė, kad šiose baladėse jis siekė perteikti kasdieniškų dalykų naujumo ir žavesio patyrimą.
Sulaukęs knygos sėkmės Vordsvortas kartu su seserimi vėl apsigyveno gimtajame mieste.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1800 metais Vordsvortas į antrąjį papildytą „Lyrinių baladžių" leidimą įdėjo viena žymiausių savo darbų - „Pratarmę". Joje poetas ragina skaitytojus atsiriboti nuo klasicistinės poezijos bei jos dirbtinės dikcijos, nusistovėjusių poetinių normų ir siekia atkreipti dėmesį į kasdienio gyvenimo situacijas ir jas bando perteikti, kaip jis teigia, „žmonėms suprantama kalba" ir žmonės atrastų daugiau džiaugsmo ir įdomumo tokiose, iš pirmo žvilgsnio, paprastai atrodančiose gyvenimo situacijose. „Gerą poeziją" Vordsvortas apibūdino kaip spontanišką jausmų proveržį, gerą poetą - kaip žmogų, kuris yra apdovanotas didesniu jautrumu.
1807 metais išleido naują rinkinį, kurį pavadino „Du poezijos tomai" (Poems of Two Volumes). Į jį jis įtraukė vieną iš labiausiai žinomų savo lyrinių tekstų „Narcizai", kuriame ir iškyla būtent romantizmui būdinga gamtos grožio tema. Vordsvortas siekė progmatiškai siekė priartėti prie gyvosios („žmonėms suprantamos") kalbos, išvengti perdėto literatūriškumo, jis siekė, kad būtų įmanoma išreikšti individualią patirtį, vidinių individo būsenų niuansus bei situacijas, išgyvenimus.
Poetas savo kūryboje taip pat koncentravosi į individualios sąmonės (atsiminimų, asociacijų, įsivaizdavimo) „dėsnius". Pasak šio autoriaus kūrybos tyrėjo Deivido Dženkinso, jo poezija apima ne tik poezijos psichologiją, bet ir kalbą apie pačią poeziją, kaip psichologinių, filosofinių ir estetinių pastangų rezultatą. Pats Vordsvortas itin aukštai vertino poeziją kaip ypatingą „įrankį", kuris gali atskleisti bei išreikšti žmogaus intelektą: „poezija yra visokio žinojimo gyvybė" (Viljamas Vordsvortas).
Viljamas Vordsvortas pradėjo rašyti didelį trijų daliu filosofinį autobiografinį poezijos kūrinį pavadinimu „Atsiskyrėlis" (The Recluse), tačiau minėto kūrinio taip ir nepabaigė. 1814 metais poetas paskelbė tik jo dalį, kuri buvo pavadinta „Išvyka" (The Excursion). 1850 metais, po poeto mirties jo žmona paskelbė autobiografinį kūrinį „Preliudija" (The Prelude), kurį ilgus metus autorius rašė kaip „Atsiskyrėlio" įvadą.
Pasiekimai ir nuopelnai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1838 metais Vordsvortui garbės laipsnį suteikė Durhamo universitetas ir Oksfordo universitetas.
Asmeninis gyvenimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1802 metais poetas vedė savo vaikystės draugę Merę Hačinson (Mary Hutchinson) ir su ja susilaukė 5 vaikų: John Wordsworth (1803 - 1875), kuris užaugęs vedė net 4 kartus ir susilaukė 6 vaikų, Dora Wordsworth (1804 - 1847), Thomas Wordsworth (1806 - 18012), Catherine Wordsworth (1808 - 1812) ir William „Willy" Wordsworth (1810 - 1883), kuris buvo vedęs ir susilaukė keturių vaikų.
Autorius kaimą laikė palankia erdve, kurioje gali gimti išlaikyti pojūčių ir jausmų šviežumą bei mąstymo skaidrumą, todėl didžiąją gyvenimo dalį poetas praleido gimtajame kaime.
Po savo dukros Doros mirties autorius puolė į gilią depresiją ir galutinai nustojo rašyti iki pat mirties.
Mirtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Viljamas Vordsvortas mirė namuose nuo sunkios ligos - pleurito ir buvo palaidotas Šv. Osvaldo bažnyčioje, Grasmere.
Garsiausi kūriniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Lyrinės baladės" („Lyrical Ballads") ir jose esančios kelios poemos (1798 m.):
- „Saimonas Li", („Simon Lee")
- „We are Seven"
- „Eilutės parašytos ankstyvajame pavasaryje", („Lines Written in Early Spring")
- „Prieštaravimas ir atsakymas", („Expostualation and Reply")
- „The Tables Turned"
- „Dyglys", („The Thorn")
- „Lyrinės baladės",(Lyrical Ballads) ir kelios kitos poemos (1800 m.):
- „Įvadas į Lyrines balades", („Preface to the Lyrical Ballads")
- „Strange Fits of Passion Have I Known"
- „She Dwelt among the Untrodden Ways"
- „Lucy Gray"
- „Du balandžio rytai", („The Two April Mornings")
- „The Solitary Reaper"
- „Nutting"
- „Sugadintas kotedžas", („The Ruined Cottage")
- „Micheal"
- „The Kitten At Play"
- „Du poezijos tomai" (1807 m.):
- „Resolution and Independence"
- „Apniukęs debesiu klajojau", („I Wandered Lonely as a Cloud")
- „My Heart Leaps Up"
- „Odė: Nemirtingumo intimacijos", („Ode: Intimations of Immortality")
- „Odė pareigai", („Ode to Duty")
- „Composed upon Westminster Bridge, September 3, 1802"
- „Londonas",(„London")
- „The World is Too Much With Us"
- Kitos poemos:
- „Prancūzų revoliucija", („French Revolution"), (1810 m.)
- „Guide to the Lakes", (1810 m.)
- „The Exursion", (1814 m.)
- „Laodamia", (1815, 1845 m.)
- „The White Doe of Rylstone", (1815 m.)
- „Peter Bell", (1819 m.)
- „Ecclesiastical Sonnets", (1822 m.)
- „Preliudas" ("Prelude"), (1850 m.)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- [3] Archyvuota kopija 2019-12-11 iš Wayback Machine projekto.
- [6].