Vytautas Jurgis Dičius
Vytautas Jurgis Dičius (g. 1930 m. balandžio 14 d. Baravainiuose, Vyžuonų valsčius) – Lietuvos architektas, visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1955 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1956–1971 m. Miestų statybos projektavimo instituto Kauno filialo architektas. Nuo 1971 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto (nuo 1991 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) dėstytojas, 1990–1999 m. architektūros fakulteto dekanas, nuo 1993 m. profesorius.[1]
1999–2005 m. Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas. 2007–2010 m. vienas iš Lietuvos architektų rūmų kūrėjų, pirmasis pirmininkas. Žmona architektė Neringa Dičiuvienė.
Darbai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1964 m. – KPI Statybos fakulteto rūmai
- 1968 m. – prekybos centras „Girstupis“ (bendraautoris architektas Algimantas Lėckas)
- 1969 m. – KPI Radiotechnikos fakulteto rūmai
- 1970 m. – KPI Chemijos technologijos fakulteto rūmai
- 1970 m. – Agrochemijos laboratorija Kaune
- 1972 m. – KPI studentų kavinė – valgykla (bendraautoris architektas Romualdas Kemežys)
- 1975 m. – Dirbtinio pluošto fabriko sporto ir kultūros rūmai (dabar – kultūros centras „Girstutis“)
- 1977 m. – KPI poilsio namai Palangoje
- 1977 m. – Alytaus sporto rūmai (bendraautoris architektas Kęstutis Kisielius)
- 1982 m. – Lietuvos mokslų akademijos poilsio namai (bendraautoris architektas Leonidas Pranas Ziberkas)
- 1982 m. – dailininkų dirbtuvės Palangoje
- 1984 m. – Vilniaus universiteto poilsio namai Palangoje
- 1984 m. – kavinė „Nendrė“ Trakuose (bendraautoris architektas L. Ziberkas)
- 1990 m. – Marijampolės verpalų fabriko klubas ir sporto salė
Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1971 m. TSRS Ministrų tarybos premija (su grupe architektų ir inžinierių)
- 1980 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio architekto garbės vardas
- 2000 m. Lietuvos architektų sąjungos įteiktas Architektūros riterio ordinas
- 2006 m. LDK Gedimino ordino Riterio kryžius
- 2008 m. Lietuvos statybininkų sąjungos įteiktas Lietuvos statybininko garbės ženklas
- 2018 m. Lietuvos architektų rūmų įteiktas Lietuvos architektūros žiedas Nr. 2
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algimantas Mačiulis. Vytautas Jurgis Dičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 200 psl.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Algimantas Mačiulis. Vytautas Jurgis Dičius. Architekto žvilgsniu. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018.