Vytautas Damaševičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Damaševičius
Gimė 1944 m. vasario 11 d.
Skomaičiai, Gudžiūnų valsčius
Mirė 2021 m. gruodžio 9 d. (77 metai)
Vilnius
Veikla kino režisierius, operatorius
Alma mater 1980 m. Leningrado teatro, muzikos ir kinematografijos institutas

Vytautas Damaševičius (1944 m. vasario 11 d. Skomaičiuose, Gudžiūnų valsčiuje – 2021 m. gruodžio 9 d. Vilniuje[1][2]) – Lietuvos kino režisierius, operatorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1963 m. dirbo Lietuvos kino studijoje. 1980 m. baigė Teatro, muzikos ir kinematografijos institutą Leningrade. 19801992 m. Lietuvos kino studijos dokumentinių filmų režisierius. Nuo 1993 m. su J. Matoniu kuria televizijos dokumentinius filmus. Sukūrė filmų portretų, istorinių, buitinės ir socialinės tematikos filmų. Didžiąją kūrybos dalį sudaro kultūros tematikos filmų ciklai („Menininkų portretai“, nuo 1994 m., daugiau, kaip 60 filmų, „Lietuvos kultūros paveldas“, nuo 1996 m., „Repeticija: Teatro pulsas“, nuo 1997 m.).[3]2004 m. įteiktas LDK Gedimino ordinas Riterio Kryžius.[4] 2018 m. spalio 24 d., 18 val. vyko Vytauto Damaševičiaus dokumentinio filmo „Vilnietės“ (2018) peržiūra.[5] Istoriniame archyve laikomi visi Vytauto Damaševičiaus filmai.

Mirė 2021 m. gruodžio 9 d. Buvo 77-ių metų.[6]

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Smokas ir Mažylis 1975 m.
  • Almanto Grikevičiaus Sodybų tuštėjimo metas 1976 m.
  • Gyčio Lukšo Mano vaikystės ruduo 1977 m.
  • Rungtynės nuo 9 iki 9 1980 m.
  • Stumbras 1981 m.
  • Lapė 1981 m.
  • Faktas 1981 m.
  • Saigakai 1982 m.
  • Kaimo mokytojas, 1983 m.[7]
  • Ieva nori dainuoti 1984 m.
  • Vėlinių ugnys 1988 m.
  • Liūdnoji Venecija, 1990 m.[8]
  • Sugrįžimas 1990 m.
  • Barikadų vaikai, 1991 m.[9]
  • Mano kaimas, 1992 m.
  • Kelias į Everestą 1992 m.
  • Viktoras Petkus: Esu toks, koks esu, 1993 m.
  • Tikra Armijos Krajovos istorija, 1993 m.
  • Menininkų portretai, 1994 m.
  • Lietuvos Kultūros paveldas, 1996 m.
  • Kad įvykdyčiau Dievo valią: Kardinolas Vincentas Sladkevičius, 1996 m.[10]
  • Repeticija: Teatro Pulsas, 1996 m.
  • Vilniaus senamiestis, 1996 m.
  • Įveikti negalią, ciklas, nuo 1996 m.
  • Dokumentinis filmas „Skulptorius Vladas Vildžiūnas“, 1997 m.[11]
  • Dokumentinis filmas „Dailininkas Mikalojus Vilutis“, 1999 m.[12]
  • Neris ir jos krantai, 2010 m.
  • Vilniečiai, 2015 m.[13]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]