Vytautas Balčiūnas (1910)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Vytautas Balčiūnas (1910 m. lapkričio 21 d., Rėčiūnuose, Vištyčio valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje2003 m. gegužės 28 d. Putname, Konektikuto valstijoje) – Lietuvos kunigas, nuo 1963 m. monsinjoras, teologijos daktaras, Lietuvos katalikų mokslų akademijos (LKMA) narys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augo Povilo ir Petronėlės Balčiūnų šeimoje. Brolis Jurgis Balčiūnas.

Baigęs pradžios mokyklą ir gimnaziją, mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, studijavo teologiją Vytauto Didžiojo universitete. 1933 m. įšventintas kunigu. 19331936 m. Panevėžio pradžios mokyklų ir kalėjimo kapelionas. 19361939 m. Pasvalio komercinės gimnazijos ir pradžios mokyklos tikybos mokytojas, kapelionas. 19391944 m. Kauno kunigų seminarijos dvasios tėvas ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto adjunktas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1945 m. išvyko į Italiją.

Rengė lietuviškas laidas Vatikano radijuje. Nuo 1945 m. lietuvių Šv. Kazimiero kolegijos Romoje dvasios tėvas, dėstė dvasinę teologiją ir liturgiją. 1952 m. baigė Grigaliaus universitetą, teologijos daktaras. 1963 m. persikėlė į JAV. Vedė rekolekcijas lietuvių parapijoms, vyrų ir moterų vienuolijoms JAV, Kanadoje, Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje.

1966 m. įkūrė ir vadovavo religinių knygų leidyklai „Krikščionis gyvenime“. Redagavo ir išleido to paties pavadinimo veikalų 28 tomų seriją. Nuo 1973 m. LKMA sekretorius, nuo 1988 m. J. Matulaičio slaugos namų Putname kapelionas. Bendradarbiavo lietuvių spaudoje. Parengė spaudai knygą „Šventoji Dvasia – Bažnyčios atnaujintoja“ (1976 m.). Išvertė L. M. G. de Montfort’o knygą „Marijos paslaptis“ (1979 m. 2 leid. 1995 m.) ir kitų religinių veikalų. 1998 m. Parodos katalogo „Lietuvos vienuolynų dailė“ vienas rengėjų. Lietuviškai įkalbėjo į magnetofono juostą Naująjį Testamentą.[1]

Palaidotas birželio 7 d. Putname, Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserų vienuolyno Dangaus Vartų kapinėse.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas Balčiūnas (1910). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 769 psl.
  2. Bažnyčios žinios. 2003 birželio 14, Nr. 11