Teisininkas generalistas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Volljurist)

Teisininkas generalistas, bendrojo profilio teisininkas, pilnateisis teisininkas (vok. Volljurist) – teisininkas Vokietijoje, pripažintas tinkamu eiti teisėjo pareigas. Tokiu tampama išlaikius antrąjį valstybinį teisės egzaminą, laikomą po teisės referendariato – parengiamosios teisės praktikos, kurią pradėti leidžiama išlaikius vad. pirmąjį valstybinį teisės egzaminą. Išlaikęs II valst. egzaminą, teisininkas yra vadinamasis teisės asesorius.

Unifikuotasis teisininkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokietijoje rengiant teisininkus laikomasi vieningųjų teisės studijų bei unifikuotos teisinės kvalifikacijos koncepcijos (kai visoje šalyje yra rengiamas vad. Einheitsjurist, „unifikuotasis teisininkas“). Vieningos studijos apima sritis kaip civilinė teisė, baudžiamoji teisė ir viešoji teisė (iš esmės konstitucinė teisė ir administracinė teisė). Tokio rengimo motyvai – siekis užtikrinti lengvą pereinamumą iš vienos teisės srities į kitą, nuo vienos teisinės profesijos prie kitos (advokatūroje, notariate, prokuratūroje, teismuose ir viešajame administravime, valdyme), sukurti prielaidas, kad skirtingų sektorių teisininkai lengvai rastų bendrą kalba (galėtų susikalbėti tame pačiame lygyje). Pasak Axel C. Filges, toks teisininkų rengimo modelis laikytinas esminiu Vokietijos teisininkų rengimo kokybės ženklu[1]

Teisinė kvalifikacija eiti teisėjo pareigas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisinė kvalifikacija eiti teisėjo pareigas yra būtina norint užsiimti tam tikrų teisinių profesijų praktika – tokių kaip advokatas, prokuroras, teisėjas ir notaras. Išimtis – valstybinis (apygardos) notaras Viurtemberge. Pagal Vokietijos teisėjų įstatymo (Deutsches Richtergesetz, DRiG) 5 straipsnio 1 dalį tokia kvalifikacija įgyjama baigus universitetines teisės studijas (Vokietijoje – ne mažiau kaip 2 metai) ir išlaikius pirmąjį valstybinį teisės egzaminą bei – atlikus teisės praktiką, o po jos – išlaikius antrąjį valstybinį teisės egzaminą[2]. Pagal DRiG 7 § teisinė kvalifikacija eiti teisėjo pareigas pripažįstama visiems ordinariniams profesoriams.

Atitinkama teisėjo kvalifikacijai lygiaverti kvalifikacija reikalinga ir kitose srityse, pvz., diplomatinėje tarnyboje, tiksliau – konsulinėje (t. y. vykdant konsulines teisines funkcijas, pvz., atliekant notarinius veiksmus).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Interviu su Filgesu, Kammerreport OLG Hamm vom 14. März 2008. Seite 13.
  2. EBTT teismo sprendimas („Laisvas darbuotojų judėjimas – EB 39 straipsnis – Atsisakymas suteikti teisę atlikti parengiamąją teisės praktiką, po kurios galima užsiimti reglamentuojama teisininko profesine veikla – Kandidatas, gavęs teisės mokslų diplomą kitoje valstybėje narėje – Įgytų teorinių žinių ekvivalentiškumo tyrimo kriterijai“)