Vokė
- Kitos reikšmės – Vokė (reikšmės).
Vokė | |
---|---|
Tiltas per Vokę Vilniaus apylinkėse
| |
Ilgis | 35,8 km |
Baseino plotas | 572,7 km² |
Vidutinis debitas | 4,9 m³/s |
Ištakos | Papis |
Žiotys | Neris |
Šalys | Lietuva |
Vokė − upė pietryčių Lietuvoje; Neries kairysis intakas.
Vokė išteka iš Papio ežero (kartais ištaka laikomas Papio kanalas, prasidedantis šalia Merkio). Aukštupyje teka į šiaurės rytus, už Juodšilių pasuka į šiaurės vakarus, prateka Grigiškes. Įteka į Nerį žemiau Grigiškių, 141 km nuo pastarosios žiočių.
Didžiausi intakai: Krempė, Asdrė (dešinieji), Rudamina (kairysis). Ties Mūrine Voke (9 km nuo žiočių) ir ties Grigiškėmis (3 km) Vokė patvenkta. Didžioji vagos dalis sureguliuota.
Ekosistema ir rekreacija
Vokė, nors trumpa ir teka per begalę gyvenviečių, išlieka pakankamai „laukinė“ upė. Dažnai matyti vandens paukščių, daugiausia ančių, bei vandens gyvūnų – ūdrų ir vandens žiurkių, bei jų pakrantėse paliktų lukštentų kriauklių geldelių. Kadangi upė yra neilga, net ir po stipraus lietaus ji palyginus greitai išskaidrėja.
Vokės ištakos ir žiotys yra netoli nuo Vilniaus, tai labai patogu vilniečiams praleisti kelias valandas ar visą savaitgalį žvejojant ar plaukiant šia upe. Upė teka pro Trakų Vokę. Dabar 16 ha parke auga apie 50 įvairiausių rūšių medžių ir krūmų. Šimtamečių parko medžių apsuptyje stovi neorenesanso stiliaus rūmų ansamblis, pastatytas apie 1830 m. pagal garsaus to meto italų kilmės architekto L. J. Markonio projektą.
Istorija
Vokė (Wake) minima XIV a. kryžiuočių kelių aprašymuose[1].
Šaltiniai
- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 435 psl.