Vladimiras Kančiauskas
Vladimiras Kančiauskas (g. 1945 m. spalio 28 d. Klaipėdoje) – Lietuvos skulptorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1974 m. baigė Lietuvos dailės institutą.
Kuria dekoratyvines skulptūras („Vėjapūtis“, Vilnius, 1979 m., „Alytus“, Alytus, 1986 m., „Giesmė“, 1988 m., „Smėlio laikrodis“, 1988 m., „Dialogas“, 1990 m., visos Vilniuje, „Tylos vartai“, Europos parkas prie Vilniaus, su M. Orsini, 1994 m., „Laukimas“, Vašingtonas, 1998 m., „XX a. didysis liudininkas“, Vilnius, 2000 m.), skulptūrinius portretus („Liudvikos portretas“, 1982 m.). Kūriniuose dažnai derina poliruotą metalą ir akmenį. Būdingos apibendrintos formos, netikėti, daugiareikšmiai vaizdiniai. 1999 m. Vilniuje, priešais Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos pastatą, įkūrė savo skulptūrų parką „Tylos kiemelis“. Nuo 1974 m. dalyvauja parodose (Tojomuros bienalė, Japonija, 1999 m. ir 2001 m.). Individualios parodos: Niujorkas, 1988 m., Mykolajivas, Ukraina, 1990 m., Takoma, JAV, 1998 m. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus.[1]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
„Vėjapūtis“ -
„Giesmė“
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vladimiras Kančiauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 321 psl.