Vladas Mozūriūnas
| Vladas Mozūriūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1922 m. vasario 1 d. Kaunas |
| Mirė | 1964 m. birželio 9 d. (42 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Rasų kapinės |
| Sutuoktinis (-ė) | Lilijana Binkytė-Mozūriūnienė |
| Veikla | poetas, rašytojas, redaktorius |
| Partija | 1947 m. SSKP |
| Alma mater | 1956 m. Aukštoji partinė mokykla prie SSKP CK |
Vladas Mozūriūnas (1922 m. vasario 1 d. Kaunas – 1964 m. birželio 9 d. Vilnius) – sovietinis poetas, rašytojas, redaktorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mokydamasis gimnazijoje Kaune 1938 m. įstojo į LKJS. 1940–1941 m. dirbo žurnale „Pionierius“, 1942–1944 m. fronto laikraščio „Už Tarybų Lietuvą“ redakcijoje.
1945–1948 m. laikraščio „Komjaunimo tiesa“, 1948–1954 m. žurnalo „Švyturys“, 1958–1964 m. žurnalo „Pergalė“ redaktorius. 1956 m. Maskvoje baigė Aukštąją partinę mokyklą prie SSKP CK ir M. Gorkio pasaulinės literatūros instituto Aukštuosius literatūros kursus.[1] Palaidotas senosiose Rasų kapinėse.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmajame eilėraščių rinkinyje „Žemės sauja“ romantiškais fronto aplinkos vaizdais atskleidžiama kareivio pasaulėjauta. Vėlesniuose eilėraščių rinkiniuose vyrauja sovietinių tautų draugystės, imperialistų smerkimo, partijos šlovinimo temos. Poezijos rinkinyje „Vilniaus etiudai“ derinant epiką ir lyriką kalbama apie Vilniaus ir Lietuvos istoriją, žmogaus laikinumą.
Parašė scenarijų kino filmui „Žingsniai naktį“ (1962 m., rež. Raimondas Vabalas), scenarijus dokumentinėms kino apybraižoms „Neringa“ (1957 m.), „Nemuno žiotyse“ (1958 m.). Jo eilėraščių išversta į rusų kalbą.[2][3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žemės sauja. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1947. – 90 p.
- Saulėtekis, 1950 m.
- Laužai prie upės: apsakymų rinkinys vaikams, 1951 m.
- Sąžinė negali tylėti, 1952 m.
- Vietnamo karys: eiliuotas pasakojimas vaikams, 1952 m., 2 leid. 1967 m.
- Varpos iš laukų. – Vilnius: Valstybinė grožinė literatūros leidykla, 1955. – 93 p.
- Šaltinis prie kelio. – Vilnius: Valstybinė grožinė literatūros leidykla, 1957. – 233 p.
- Vilniaus etiudai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1958. – 73 p.
- Legenda apie Vilniaus pilį, 1958 m., 3 leid. 1989 m.
- Vilniaus etiudai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963. – 109 p.
- Jūros posmai. – Vilnius: Vaga, 1965. – 90 p.
- Lyrika: eilėraščių rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1967. – 174 p.
- Raštai, 2 t. – Vilnius, 1971.
- Vilniaus etiudai: eilėraščiai, 3 leid. – Vilnius: Vaga, 1980. – 135 p.
- Didžioji gatvė: eilėraščių rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1981. – 191 p.
- Šaltinis prie kelio: eilėraščių rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1982. – 301 p.
- Legendo pri Vilna kastelo (tradukis Petras Čeliauskas, pentristino Algė Varnaitė). – Kaunas: Ryto varpas, 2005. – 15 p.: iliustr. – ISBN 9955-646-04-7
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vytautas Kubilius. Vladas Mozūriūnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 154
- ↑ Donata Mitaitė. Vladas Mozūriūnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 551 psl.
- ↑ http://www.lle.lt/FMPro?-db=lle2004.fp5&-format=detail.htm&-lay=straipsnis&-op=eq&a=m&-max=2147483647&-recid=41609&-find=[neveikianti nuoroda]