Vladas Baltuškevičius
| Vladas Baltuškevičius | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1939 m. sausio 26 d. Liepynai, Marijampolės valsčius |
| Mirė | 2022 m. birželio 4 d. (83 metai) |
| Palaidotas (-a) | Jonučių kapinėse[1] |
| Veikla | poetas, vertėjas |
| Alma mater | 1960 m. Vilniaus pedagoginis institutas |
Vladas Baltuškevičius (1939 m. sausio 26 d. Liepynuose, Marijampolės valsčiuje – 2022 m. birželio 4 d.[1]) – Lietuvos poetas, vertėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1946–1949 m. mokėsi pradžios mokykloje, 1949–1956 m. vidurinėje mokykloje, 1956–1960 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
1957–1958 m. Marijampolės rajono laikraščio „Naujasis kelias“ redakcijos darbuotojas, 1961–1962 m. Valstybinės mokslinės ir politinės literatūros leidyklos Kauno filialo korektorius, dirbo leidykloje „Mintis“.
Nuo 1988 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kūryboje naudojamos novatoriško rimo kombinacijos, vartojami tarptautiniai žodžiai, tarmybės. Eilėraščiams būdinga veržli kalba, dėmesys fonikai, garsų dermei, kanoniškoms eiliavimo formoms (sonetui). Pagrindinės temos – meilė, kosmoso ir žmogaus ryšys, menas. Išvertė užsienio autorių prozos ir Omaro Chajamo, Macuo Bašio, Viljamo Šekspyro, Leopoldo Sedaro Sengoro eilėraščių.[2]
Bibliografija:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Saulės židinys. Eilėraščių rinkinys. Vilnius, Vaga, 1975.
- Vasaros zenitas. Poezija. Vilnius, Vaga, 1979.
- Bedugnėj didelėj. Eilėraščiai. Vilnius, Vaga, 1984.
- Erčios. Eilėraščiai. Vilnius, Vaga, 1987.
- Prisipažinimai. Eilėraščiai. Vilnius, Vaga, 1990.
- Prisipažinimai. Eilėraščiai. Vilnius, Vaga, 1991.
- Gyvas, skaudus balsas. Poezija (sud. ir įvad. žodis vieninteliam Zenonos Jankauskaitės eil. rinkiniui „Neužgesink manęs“). Kaunas: „Gabijos" leidykla, 1993.
- Proregiai. Rinktinė. Vilnius, Vaga, 1999.
- Pakeliui. Eilėraščiai, poema. Kaunas, Nemunas, 2004.
- Mano memoriumas: ironiškos epitafijos gyviesiems. – Kaunas: Naujasis lankas, 2009.
- Žaibų šviesoj: sonetai. – Kaunas: Naujasis lankas, 2015.
Vertimai iš rusų kalbos:
- G. Gaidovskis. Povandeninio laivo vadas. Apysaka. Vilnius, Vaga, 1965.
- V. Dragunskis. Mergaitė ant rutulio. Apysaka. Vilnius, Vaga, 1967.
- S. Antonovas. Perplėštas rublis. Apysakos. Vilnius, Vaga, 1968.
- V. Eftinijus. Mūsų metai, Vilnius, Vaga, 975 m.
- Levas Kasilis. Tavo gynėjas, Vilnius, Vaga, 1977 m.
- Šarlis Bodleras. Piktybės gėlės. Rinktinė. Kaunas, Varpas, 1996.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Mirė poetas, vertėjas Vladas Baltuškevičius. lrt.lt. 2022-06-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-06.
- ↑ Erika Drungytė. Vladas Baltuškevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 776 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Rašytojai. Vladas Baltuškevičius Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- V. Kiaušas-Elmiškis. Atvirlaiškis legendiniam poetui V. Baltuškevičiui / Kauno.diena.lt, 2014 01 25
- A. Pakėnas. Su pašaukimu į žodžio alchemiją / XXIamzius.lt, 2006 02 01 Poetui Vladui Baltuškevičiui – 80 / Kaunorasytojai.lt, 2019 01 22