Vjenceslav Novak

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Venceslavas Novakas
Novak vjenceslav.jpg
Visas vardas Vjenceslav Novak
Gimė 1859 m. rugsėjo 11 d.
Senis, Kroatija
Mirė 1905 m. rugsėjo 20 d. (46 metai)
Zagrebas, Kroatija
Tautybė čekas/kroatas
Veikla rašytojas, muzikos istorikas, kritikas, eseistas
Alma mater Mokytojų rengimo kolegija
Žinomas (-a) už „Paskutinieji Stipančičiai“
Commons-logo.svg Vikiteka Vjenceslav NovakVikiteka

Venceslavas Novakas (Vjenceslav Novak; 1859 m. rugsėjo 11 d. – 1905 m. rugsėjo 20 d.) – Kroatijos rašytojas realistas, dramaturgas, muzikos istorikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė čekų imigrantų šeimoje Senyje. 1879 m. baigė Mokytojų rengimo kolegiją Zagrebe ir iki 1884 m. dirbo mokytoju Senjyje. Vėliau 1887 m. baigė Prahos konservatoriją. Grįžo į Zagrebą, dirbo muzikos mokytoju, taip pat grojo vargonais, kūrė muziką, tyrinėjo muzikos teoriją ir istoriją. Išleido kelis muzikos vadovėlius mokykloms. Redagavo muzikos žurnalus Gusle (1892 m.), Glazba (1893 m.).

Gyveno skurdžiai, turėjo didelę šeimą, mirė susirgęs tuberkulioze.

Kūrybos bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Venceslavas Novakas sukūrė realistinių novelių, pjesių, poezijos, parašė keletą romanų. Kūriniuose daugiausia aptariamas inteligentijos gyvenimas, neryžtingumas, būdingas psichologizmas (ypač moterų), itin išsamiai analizuojami gyvenamojo laikotarpio visuomenės procesai.[1]

Žymiausi kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Pavlas Šegota (Pavao Šegota, 1888 m.)
  • Nikola Baretičius (Nikola Baretić, 1896 m.)
  • Paskutinieji Stipančičiai (Posljednji Stipančići, 1899 m.)
  • Du pasauliai (Dva svijeta, 1901 m.)
  • Titas Dorčičius (Tito Dorčić, 1906 m.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mirjana Bračko. Novak, Vjenceslav. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009