Vištakumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vištakumas arba hemeralopijaakių liga, kai žmogus gerai mato šviesoje, bet visiškai nemato prieblandoje. Išsivysto sutrikus stiebelių (lazdelių) veikimui arba dėl regėjimo pigmentų nepakankamumo; šių pigmentų sintezė ypač sulėtėja dėl vitamino A stokos.

Vištakumas būna įgimtas (dažniausiai paveldimas; pasitaiko retai) ir įgytas. Šis dar skirstomas į funkcinį, kuris atsiranda dėl vitamino A trūkumo, ir simptominį, kuris pasitaiko sergant kai kuriomis akių, ypač tinklainės ir gyslainės, ligomis. Funkcinis vištakumas gydomas vitaminais.

Vištakumas diagnozuojamas specialiu aparatu – adaptometru.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. VištakumasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė